Kol seimūnai neapsisprendžia, liberalizuoti alkoholio verslą ar dar labiau jį griežtinti, viena po kitos stiebiasi jaunų svaigalų vartotojų kartos. Anoniminės moksleivių apklausos skelbia: absoliuti dauguma 14-15 metų vaikų bent kartą gyvenime yra vartoję alkoholinių gėrimų. Jų gauti - lengviau negu lengva.
Vykdant prevencines veiklas, susijusias su rūkymu, alkoholio ir nelegalių narkotinių medžiagų vartojimu, spalio pradžioje Lietuvoje startavo nacionalinis konkursas „Blaivi klasė“. Jame galės dalyvauti daugiau kaip 4 tūkstančiai šalies aštuntokų, mat būtent 14-15 metų jaunimas, specialistų teigimu, priklauso didžiausios rizikos nueiti klystkeliais grupei. Ir šios tendencijos mūsų šalyje nesikeičia dešimtmečius.
Tendencijos nesikeičia
„Kaip prieš 10 metų, taip ir dabar, 14-15-mečiai priklauso tai grupei, kai nuo ankstyvo svaigalų pabandymo pereinama prie aktyvaus vartojimo. Todėl konkursas skirtas būtent aštuntokams“, - „Vakaro žinioms“ sakė projekto „Blaivi klasė“ nacionalinė koordinatorė Aina Adomaitytė.
A.Adomaitytė yra ir Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė. Jos teigimu, ne taip ir retai į centrą besikreipiantiems moksleiviams prireikia ne tik psichologinės, bet ir medicininės pagalbos. “Deja, tenka siųsti vaikus į Priklausomybės ligų centrus ir gydyti medikamentais", - apgailestavo A.Adomaitytė.
Kraupi statistika
Higienos instituto Sveikatos informavimo centro duomenimis, vaikų, kuriems bent vieną kartą užregistruota su ūminiu alkoholio poveikiu susijusi diagnozė, skaičius jau beveik dešimtmetį kasmet išlieka kone tas pats. Nepadeda nei alkoholio reklamos apribojimai, nei draudimai nepilnamečiams parduoti alkoholį, nei sutrumpintas prekybos juo laikas.
Nuo 2007 metų beveik nesikeičia ir nepilnamečių, įtariamų padariusių nusikalstamą veiką apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, skaičius. Kasmet tokių nusikaltimų užregistruojama daugiau nei 600.
Narkotikų kontrolės departamento atliktas tyrimas apie moksleivių alkoholio vartojimą skelbia, kad “besaikio gėrimo įpročiai tarp paauglių tebelieka stipriai įsitvirtinę ir net tampa šiek tiek populiaresni". Tyrimas taip pat atskleidė, kad nors stiprieji gėrimai ir tapo mažiau prieinami nepilnamečiams, visgi moksleiviai sugeba juos įsigyti lengvai arba labai lengvai.
Įstatymai nepadės
Šioje rudens sesijoje Seimas svarstys kelias su prekyba alkoholiu susijusių įstatymų pataisas. Tiesa, seimūnai nėra vieningi dėl to, liberalizuoti alkoholio verslą ar visgi jį sugriežtinti.
Vieni seimūnai siūlo pailginti prekybos alkoholiu laiką nuo 8 iki 24 val. arba sumažinti svaigiųjų gėrimų kainą. Taip pat rimtai diskutuojama naminukės legalizavimo klausimu.
“Moksliškai įrodyta, kad alkoholio prieinamumas lemia alkoholio vartojimo pokyčius, t. y. sumažinus alkoholio prieinamumą, sumažėja ir suvartojamo alkoholio kiekis", - kritiškai tokius Seimo pasiūlymus įvertino Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus vedėja Aurelija Čepulytė.
Kiti Seimo nariai siūlo asmenims iki 21 metų drausti parduoti stipresnius nei 15 laipsnių gėrimus. Taip pat siūloma taikyti ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę pardavėjui, pardavusiam alkoholinių gėrimų nepilnamečiui.
Kaip tai padės kovoti su paauglių girtavimu? „Didelio poveikio tai neturės“, - pripažino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Algis Čaplikas.
Jo teigimu, jokia valdžia jokiu įstatymu negali išspręsti šios problemos, nes „ne įstatymai reglamentuoja tokius dalykus, o visuomenė reglamentuoja, gyvenimo būdas, šeima“.
Draudimai tik skatina girtavimąRaimondas Milašiūnas - psichoanalitikas:
Nieko nepasieksime draudimais prekiauti ar vartoti alkoholį. Nes paaugliams būdingas maištas. Jie maištauja prieš visas suaugusiųjų idėjas. O kadangi tai yra suaugusiųjų iš Seimo idėjos, jos tuo labiau negali realiai veikti.
Paaugliai geria dėl maišto. Jeigu tėvai sako, kad tai yra blogai, vaikai gers. Jeigu vaikai mato, kaip geria jų tėvai, tai irgi gers, nes taip įprasta jų aplinkoje. Be to, per alkoholį paaugliai mėgina tvarkyti savo bejėgiškumą. Jie labai dažnai jaučiasi bejėgiai prieš viską kontroliuojančius tėvus ir kitus suaugusius. Kontrolė, draudimas, bausmės priveda prie to, kad paaugliai specialiai griebiasi butelio, norėdami išsivaduoti iš tos kontrolės. Kuo labiau bausime ir drausime, tuo didesnė tikimybė, kad viskas išeis priešingai. Aišku, negalima ir visai nekontroliuoti, nedrausti ir nebausti. Bet visur reikia turėti savas ribas.
Be to, vaikams trūksta užsiėmimo. Taip, dabar atsiranda tam tikrų būrelių pasiūla, bet ji yra didesnė didesniuose miestuose. O kaimuose šito išvis nėra. Tai kas belieka provincijos paaugliams, jeigu jie kasdien aplink temato girtuoklystę?
Su paaugliais reikia kalbėtis, reikia parodyti jų lygiavertiškumą suaugusiesiems. Reikia parodyti jiems, kad svarbi jų nuomonė, tam tikri jų sprendimai yra gerbiami, ir vaikai visai kitaip bendraus.
Laura Lapėnaitė
