Pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus padaugėjo stojančiųjų į Aleksandro Stulginskio universitetą.
Po 2008-ųjų krizės prasidėjusio Žemės ūkio universiteto nykimo, kai studentų per penkerius metus sumažėjo nuo 7 300 iki 4 500, pastaraisiais metais ir ypač šįmet įvyko esminis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) persilaužimas. Štai pernai priimta 850 norinčiųjų studijuoti, o šįmet pirmu prioritetu studijas ASU pasirinkimu jau 999 studentai, o įskaitant visas pakopas – 1 300 studentų. Be to, per pastaruosius metus gerokai daugiau dėmesio skirta ir ateityje bus skiriama mokslo šioje aukštojoje šalies žemės ūkio mokykloje kokybei.
Motyvuotų studentų paieška
Daug kas pastebi, kad studijas ASU renkasi vis daugiau apsisprendusių, motyvuotų jaunuolių. „Tikrai keičiasi požiūris į žemės ūkį. Kita vertus, mes patys daugiau dėmesio skiriame tokių studentų paieškai. Ne retomis progomis, bet praktiškai visus metus bendraujame su bendrojo lavinimo mokyklomis, moksleivius kviečiame atvykti į ASU. Čia jie pamato, kad dabartinis žemės ūkio mokslas yra modernus, todėl sulaukiame vis mažiau atsitiktinių studentų“, – pasakojo ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas.
Kokios kitos atsigavimo priežastys? Ne paslaptis, kad daug lėmė ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pastangos padidinti tikslinį finansavimą. Kai kurios aukštosios mokyklos pavydėjo spartaus ASU atsigavimo, priekaištavo dėl didesnės paramos, tačiau užmiršo, kad krizės metais būtent Žemės ūkio universitetui buvo skirta gerokai mažesnė parama nei kitoms aukštosioms mokykloms. Deja, tada kolegos kukliai tylėjo.
Taigi šiemet į tikslinio finansavimo vietas ASU priėmė 125 studentus. Tokia parama skirta ne bet kam – buvo atidžiai vertinama remiamųjų motyvacija, ryšio su žemės ūkiu patikimumas. Be to, šįmet ASU skirtos 187 valstybės finansuojamos vietos.
Pasak ASU vadovų, apie 95 proc. mokslo ir studijų pastatų jau sutvarkyti pagal griežčiausius reikalavimus. „Manau, kad ASU yra viena iš geriausiai sutvarkytų aukštųjų mokyklų šalyje. Studentai gyvena patogiai, vienas bendrabutis yra itin modernus, kitus dar tvarkysime. Šiems darbams negauname ES paramos, todėl darbus atliekame savo lėšomis“, – sakė A.Maziliauskas.
Plėtojami ryšiai
Vis daugiau į ASU priimama mokytis studentų iš trečiųjų šalių. „Šįmet daugiausia norinčiųjų studijuoti sulaukėme iš Indijos. Šiek tiek mažiau jaunuolių įstojo iš Nigerijos, po kelis – iš Kongo, Ganos ir kitų šalių, iš viso – 55 studentai. Daugiau dirbame su Kinija, štai mūsų tinklalapyje informacija apie ASU pateikiama lietuvių, anglų ir kinų kalbomis“, – pasakojo ASU prorektorius Vidmantas Butkus.
Vis glaudesni ryšiai plėtojami su Kazachstanu. Artimiausiu metu ASU rektorius A.Maziliauskas lankysis šioje šalyje rengiamoje studijų mugėje.
„Susitarėme, kad Kazachstano agrariniame universitete įsteigsime bendrą informacijos centrą, kurio tikslas – skatinti kazachus atvykti į Lietuvą kelti kvalifikaciją ir populiarinti bendrą studijų programą, kurią baigę studentai gautų du diplomus“, – dalijosi planais A.Maziliauskas. Pasak V.Butkaus, į ASU atvykusius studijuoti kazachus galima išskirti iš kitų – jie aktyvūs, nori ir ateityje palaikyti ryšius.
Tarptautiniai ASU partneriai – daugiau kaip 120 užsienio šalių aukštųjų mokyklų, jų padalinių, mokslo, tyrimų ir verslo įstaigų. ASU yra Šiaurės ir Baltijos šalių žemės ūkio universitetų NOVA-BOVA tinklo narys, dalyvauja ES Erasmus, Leonardo da Vinčio, ES Šeštojoje ir septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programose, kitų tarptautinių fondų ir užsienio šalių vyriausybių remiamose programose bei tarptautiniuose moksliniuose projektuose. Pagal ES Erasmus programą ASU yra partneris su daugiau kaip 70 Europos šalių universitetų.
Verslininkai galėtų remti daugiau
O iš kur tos lėšos bendrabučiams remontuoti? Pajamos iš mokslo ASU – daugiau nei 9 mln. Lt. Pasak rektoriaus A.Maziliausko, siekiama, kad 2020-aisiais ASU iš mokslo tiriamųjų darbų uždirbtų daugiau nei iš studijų.
„Siekdami šio tikslo reformavome universiteto struktūrą – katedras pakeitėme institutais. Studijų programomis rūpinasi dekanatai. Jie kviečia institutuose dirbančius dėstytojus. Jeigu žmogus blogai dėsto, dekanas jo nesamdo. Taigi žmogus turi padaryti išvadas, taisyti savo klaidas“, – sakė A.Maziliauskas.
O institutų vadovai rūpinasi projektais, mokslo tiriamųjų darbų užsakymais. Taigi kiekviename institute turi veikti kompetentinga komanda.
Iš verslininkų neretai girdime priekaištų, kad mokslininkų veikla per mažai susijusi su realiais uždaviniais. O kaip verslininkai remia mokslininkus?
„JAV universitetai mokslo tyrimams iš verslo struktūrų gauna apie 5 proc. lėšų. Lietuvos verslininkai dar gerokai atsilieka. Geriausiu atveju tiriamiesiems darbams atlikti surenkame 2–3 proc. lėšų“, – sakė A.Maziliauskas. ASU dėkoja mecenatams, tarp kurių – šalyje žinomos kompanijos, pavyzdžiui, „Rovaltra“, „Lytagra“, „Dotnuvos projektai“, „Ivabaltė“ ir kt.
Sudaromos sąlygos tobulėti
Ar ASU gali su kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis konkuruoti dėl dėstytojų? Pasak A.Maziliausko, ASU dėstytojams šiuo metu sudarytos pakankamai geros sąlygos dirbti ir tobulėti. „Dėstytojų atlyginimai neretai skiriasi net kelis kartus. Tai lemia jų aktyvumas“, – sakė ASU rektorius.
Kasmet daugėja ASU dėstytojų, dalyvaujančių tarptautinėse studijų programose, pavyzdžiui, 2010 m. tokiose programose dalyvavo 55 dėstytojai, o pernai – jau 103. Kokios priežastys? Kyla dėstytojų užsienio kalbų mokėjimo lygis, auga motyvacija, todėl jie dažniau vyksta dėstyti ir stažuoti į ASU partnerius užsienio universitetus. Pernai į tarnybines komandiruotes, stažuotes, tarptautines mokslines konferencijas, kvalifikacijos tobulinimo ir kitus renginius užsienyje išvyko 159 dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Sparčiai daugėja ir ASU darbuotojų išspausdintų mokslo populiarinimo straipsnių: 2010 m. buvo parašyta 220, o 2013 m. – jau 307 straipsniai.
Šių metų pradžioje ASU dirbo 226 dėstytojai ir mokslo darbuotojai, turintys daktaro mokslo laipsnį. Per 2013-uosius daktaro mokslo laipsnį įgijo 23 darbuotojai. Pasikeitė ir bendras universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų amžiaus vidurkis: 2013 m. jis buvo 44,1, 2012 m. – 45,6, 2011 m. – 46,8 metų. Vidutinis profesorių amžius – 54 metai, docentų – 53, lektorių ir asistentų – 42.
Albinas Čaplikas
