Ypač svarbu žinoti, kur draudžiama lankytis ir kokių veiksmų reikia vengti, kad nebūtų žalojama miško ekosistema. Netinkamas elgesys, pavyzdžiui, uogavimas su šukomis ar krūmų laužymas, gali būti laikomas pažeidimu ir už tai gali tekti susimokėti.
Atskleidė, kur negalima grybauti ir uogauti
Aplinkos apsaugos departamentas kviečia visus elgtis atsakingai ir paisyti nustatytų reikalavimų.
„Grybauti ir uogauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų.
Draudimas galioja ir kitose vietose, kuriose lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais (pavyzdžiui, dėl didelio miško gaisrų pavojaus, kirtimų, būtinumo išsaugoti miško išteklius ir kt.).
Draudžiama:
- Renkant uogas naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas);
- Renkant medžių, krūmų uogas ir vaisius (įskaitant sėklas), pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus;
- Lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės.
Gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą kaime ar viensėdyje, besiribojančiame su gamtiniu rezervatu, uogauti ir grybauti jame leidžiama, jeigu uogavimas ir grybavimas nekenkia ekosistemoms ir saugomoms vertybėms.
Gyventojai, uogaudami ir grybaudami rezervatuose, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams paprašius, privalo pateikti šiuos duomenis: vardą, pavardę, gimimo datą ir deklaruotą gyvenamąją vietą“, – rašoma Aplinkos apsaugos departamento atmintinėje.
Gresia baudos
Aplinkos apsaugos departamentas anksčiau išplatintame pranešime spaudai taip pat priminė, kokia atsakomybė gresia nesilaikant nustatytų taisyklių.
Už laukinių augalų ar grybų, jų dalių žalojimą ar naikinimą arba šių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą ar paėmimą iš aplinkos, laukinių augalų ar grybų augaviečių žalojimą ar naikinimą valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke, biosferos rezervate, biosferos poligone ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje pažeidžiant laukinių augalų ar grybų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus taikoma 80–700 eurų bauda.
Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 200–1000 eurų bauda.
Už grybų ir uogų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rinkimą ar pardavinėjimą numatyta 250–1000 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–1500 eurų bauda
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
