Neseniai viešai nuskambėjo tokioje situacijoje atsidūrusios vienos lietuvės nusistebėjimai, kad susimokėjus už nakvynę ligoninėje atsiduri kaip viešbutyje. Kitaip tariant, jokios medicininės pagalbos, jei ji nėra skubi, iš personalo tikėtis nereikėtų.
Moteris svarstė, ar tuomet nereikėtų atskirai įkainoti medicininių paslaugų, jei tokių prireiktų, mat pacientas pasijaučia paliktas vienas.
Ligoninėje ilgiau likti gali tik su viena sąlyga
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė patikino, kad dienos stacionaro paslaugos, kurių tvarka jau reglamentuota prieš kurį laiką, pacientams jau yra žinomos ir iš esmės labai patogios.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad tokiu atveju pacientai turi būti labai aiškiai informuojami, kad medicininė priežiūra tokiu atveju užtikrinama tik iki aštuonių valandų. Pacientas ligoninėje gali likti ir ilgesnį laiką, tačiau tai sprendžiama atsižvelgiant į jo būklę.
„Yra tokia nuostata, kad jeigu žmogaus dėl sveikatos būklės negalima išrašyti į namus, tai gydymo įstaiga turi organizuoti reikalingų sveikatos paslaugų teikimą.
Taigi jei žmogui dėl sveikatos būklės po dienos stacionare gauto gydymo yra nesaugu vykti namo, jis perkeliamas į ligoninę ir tai apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Žmogaus neturėtų būti prašoma už tai susimokėti.
Bet jei yra ta situacija, kai žmogus formaliai dėl sveikatos būklės jau kaip ir galėtų vykti namo, bet nėra kam parvežti, sakykime, procedūra baigiasi vėlai, atrodo, tiesiog bus saugiau, žmogus nesijaučia tvirtas ir nori likti ligoninėje, gali už tai susimokėti. Tačiau tada žmogui planinė medicininė paslauga nepriklauso, jis gauna tik nakvynę su higiena“, – aiškino N. Čiakienė.
Ką nurodo teisės aktai?
Tokią tvarką patvirtino Valstybinės ligonių kasos specialistai. Kaip nurodoma portalui tv3.lt pateiktame atsakyme, „dienos stacionaro paslauga teisės aktuose apibrėžiama kaip planinė diagnostinė ar gydomoji sveikatos priežiūros paslauga, kurios metu pacientui užtikrinama sveikatos priežiūra iki 8 valandų“.
„Dienos stacionaras nėra skirtas nakvynei ligoninėje, paslauga teikiama atvykimo į gydymo įstaigą dieną. Jei paciento būklei reikia ilgesnio stebėjimo ar gydymo, jis turėtų būti gydomas stacionare pagal atitinkamas medicinines indikacijas, o ne tęsti dienos stacionaro paslaugą.
Jei suteikus dienos stacionaro paslaugą dėl sveikatos būklės pacientas negali būti išrašomas į namus, gydymo įstaiga organizuoja pacientui reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Mokama nakvynė nėra dienos stacionaro paslaugos tęsinys“, – komentavo VLK atstovė Jolanta Normantienė.
Pacientai susikuria lūkesčius
N. Čiakienė savo ruožtu pabrėžė, kad pacientas apie tai turėtų būti labai aiškiai informuotas ir neturėtų neįgyvendinamų lūkesčių.
„Nežinome tos situacijos, kiek žmogui buvo išaiškinta, o gal ir buvo išaiškinta, kad čia yra tik apgyvendinimas, tai nėra sveikatos priežiūros paslauga. Gydymo įstaigoje turi būti labai aiški tvarka, duodama pacientui pasirašyti, kad jis supranta, jog jo būklė nereikalauja stacionarinio gydymo, o mokamą nakvynę jis pasirenka savarankiškai.
Tačiau labai svarbu žinoti – nors planinė medicininė paslauga pacientui nepriklauso, būtinoji pagalba, jeigu žmogui pablogėtų, priklauso, o pacientas turėtų žinoti, kur jam kreiptis.
Tad, manyčiau, pagrindinė problema turbūt yra informacijos trūkumas ir nepagrįsti paciento lūkesčiai. Atrodo, kad jei liksiu ligoninėje, tai prireikus visi padės, bet tvarka yra kitokia. Jeigu yra dienos stacionaras, tai yra dienos stacionaras, o už tolesnę paciento priežiūrą įstaigai nėra mokama“, – pastebėjo POLA atstovė.
Gydymas neatsiejamas nuo logistikos
N. Čiakienės pastebėjimu, bendrai žiūrint logistikos klausimai pacientams yra labai svarbūs ir kartais išties kyla sunkumų, kai gydymui reikia atvykti iš labiau nutolusių vietovių.
„Tą labai aiškiai pamatėme ir šiemet atlikę tyrimą, netgi tokią išvadą padarėme, kad gydymas yra lygu logistika. Taigi atvykimas iki vietos ir parvykimas ar galimybė pasilikti nakvoti yra labai aktualus klausimas maždaug pusei visų onkologinių pacientų.
Šiuo metu tai yra ta dalis, kuri paliekama pacientams patiems spręsti, nes to stacionarizavimo yra vis mažiau. Sakykime, net ir taikant spindulinę terapiją, jei žmogus gyvena tame pačiame mieste, tai jokių problemų – jis atvyksta, ten pusvalandį praleidžia su laukimu ir grįžta.
Tačiau jeigu žmogus gyvena kitame mieste, jam tai yra sudėtinga, nes reikia atvykti dažnai – kasdien 30–45 dienas iš eilės. Ir tada klausia: „Ar jūs atvyksite, ar jums būtinai reikalingas apgyvendinimas?“ Ir jeigu žmogui reikalinga, kad jį stacionarizuotų, eilės yra ilgesnės, o kitur išvis nėra tokios galimybės“, – aiškino N. Čiakienė.
Ji dalijosi, kad, pavyzdžiui, Vilniuje, Nacionaliniame vėžio centre, žmonėms, kurie gyvena toliau ir negali kasdien važinėti, iš savo resursų suteikia apgyvendinimą:
„Bet tai galėtų būti tokia paslauga, apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, nes iš tiesų čia medicininės priežiūros nereikia. Sergančiam žmogui tiesiog per daug jėgų ir pinigų kainuoja važinėti pirmyn atgal.
O apgyvendinimas, sakykime, už kokius 25–30 eurų per parą tikrai būtų gerokai racionaliau negu, sakykime, užtikrinti tą patį pavėžėjimą. Tad tikrai logistika yra labai svarbi, ir apgyvendinimas, netgi be medicininių paslaugų, daliai žmonių yra labai aktualus.“
Išleisti tą pačią dieną kažkur į regioną ne visada atrodo saugu
Kita vertus, pašnekovė svarstė, kad esama tokių operacijų ir būklių, kai išties neramu skubėti išleisti pacientą į namus.
„Prisimenu, kai ši tvarka dar tik buvo įvedama, tam tikros skydliaukės operacijos vis dažniau atliekamos kaip dienos stacionaro paslauga, tai iš tikrųjų kildavo klausimas, ar visą laiką saugu išleisti žmogų iš karto po operacijos.
Yra ir skirtingos gydytojų nuomonės, dalis jų, ypač dėl tų pacientų, kurie gyvena ne Vilniuje ar Kaune, sako: „Matau, kad žmogui ką tik atlikta operacija, jam grįžti į kaimą, kur nėra jokių patogumų, iškart tą pačią dieną po operacijos... Tai parašome, kad dėl sveikatos būklės dar negalime išleisti, nors formaliai kaip ir galėtume“. Taigi žmogiškumo veiksnys yra visą laiką“, – pasakojo N. Čiakienė.
Jos pastebėjimu, viskas paprasta, kai žmogus gyvena mieste. O kai kažkur toliau regione, kažkur kitur, atsiranda įvairių niuansų: „Viena yra grįžti, sakykime, iš Vilniaus į Ukmergę, o visai kita – į Lazdijų rajoną. Bet sistema paprastai neapima kiekvieno unikalaus varianto. Ji sumodeliuota tokiam vidurkiui.“
N. Čiakienės manymu, esminis dalykas yra tas, kad sistema turėtų būti tinkamai subalansuota: „Tais atvejais, kai žmogui iš tiesų yra medicininio saugumo klausimas, būtų suteikta paslauga ne tik apgyvendinant ir prašant susimokėti, bet tikrai užtikrinant visavertę paslaugą, iš dienos stacionaro perkeliant į normalią paslaugą.
Tačiau, kita vertus, jeigu žmogui to reikia tik dėl patogumo, apgyvendinimas suteikiamas dėl logistikos, turi būti išaiškinama, ko jis gali tikėtis ir ką daryti prireikus būtinosios pagalbos“, – pabrėžė POLA direktorė.
Ateityje laukia pacientų viešbučiai?
Be to, pašnekovė svarstė, kad tik laiko klausimas, kada prieisime iki to, kai šalia ligoninių turėsime ir tam skirtas apgyvendinimo vietas.
„Medicina keičiasi, ateina naujos tendencijos. Vis daugiau žmonių nori operuotis tretinio lygio ligoninėje, čia atliekamos ir sudėtingiausios operacijos, ir intervencinės procedūros, ir gerai, kad vis dažniau galimybės leidžia jas saugiai suteikti kaip dienos stacionaro paslaugą.
O pacientų viešbučiai yra vienas iš klausimų, kurį keliame ir dėliodami vėžio planą ateinančiam dešimtmečiui. Tai aktualu ne vien onkologiniams, bet visiems pacientams – yra daug procedūrų, chirurginių intervencijų ir šiaip visokių procedūrų.
Kad ir ta pati tulžies pūslės šalinimo operacija dabar faktiškai didžiąja dalimi atliekama kaip dienos stacionaro paslauga. Bet tikrai yra skirtumas, ar žmogus gyvena šalia, su patogumais, ar gyvena name su lauko tualetu“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
„Šio sprendimo padarinys gali nužudyti dešimtis tūkstančių žmonių per metus.“ Bilas Debilas ir KO. Puikiai atlieka savo darbą. Visos Lietuvos institucijos tyli. Seimo narei tyli. Nė iš vieno nesu girdėjęs. Kad išrinkite mane ir aš pakelsiu šį klausimą. AČIŪ Prezidentui, AČIŪ Vyriausybei, AČIŪ Gerovės valstybe.
