„Tai nekaloringa, turinti mažai cholesterolio ir visai nesudėtingai išauginama lapinė daržovė, kurią visi taip vertina dėl lapuose esančios didelės koncentracijos vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų. Špinatuose galime rasti gausybę A ir E vitaminų, kurie turi galią ne tik pagerinti mūsų regėjimą, odos būklę, bet ir apsaugoti nuo kvėpavimo takų, šlapimo ir žarnyno trakto uždegimų“, – teigia sveikos gyvensenos konsultantė Vidmantė Sabaliauskė.
Apsauga nuo baisiausių ligų
Šiose daržovėse besislepiantis didelis vitamino K ir kalcio kiekis, padeda padidinti ir kaulų tankį, taigi apsaugo nuo osteoporozės. Taip pat špinatuose apstu folio rūgšties, geležies, B grupės vitaminų, kurie padeda palaikyti sveiką nervų sistemą bei pagrindines smegenų funkcijas. Be to, dėl didelio kiekio skaidulų, špinatus organizmui itin lengva virškini, o juose esanti ląsteliena stimuliuoja žarnyno veiklą bei padeda užkirsti kelią vidurių užkietėjimui.
„Jau minėti K, A, C, E, B6 vitaminai, beta-karotinas, manganas, cinkas ir selenas, esantys špinatuose flavanuidai – visi jie kartu veikia kaip galingas antioksidantų užtaisas. Šis užtaisas kovoja su oksidaciniais procesais organizme, todėl gali apsaugoti nuo uždegiminių procesų, net vėžinių susirgimų, infarkto ar ateroslerozės.
Špinatuose taip pat daug chlorofilo, apie kurio naudą šiuo metu dar tik pradedama garsiai kalbėti, tačiau jis bene labiausiai vertinamas kaip priemonė, palaikanti imuninę sistemą. Be to, kadangi špinatuose yra daug lengvai pasisavinamų baltymų, jie rekomenduojami dietinei mitybai, augančiam organizmui, veganams bei vegetarams“, – pasakoja pašnekovė.
Špinatai gali būti ir kenksmingi
Sveikos gyvensenos konsultantė akcentuoja, jog prieš įtraukiant špinatus į savo mitybos racioną būtina atkreipti dėmesį, jog ši daržovė patenka į labiausiai pesticidais užterštų daržovių sąrašą. Dėl šios priežasties rekomenduojama špinatus auginti patiems arba įsigyti iš patikimų ūkininkų.
„Nors labiausiai vertinami yra švieži, neperaugę špinatų lapeliai, užauginti atvirame grunte, siekiant vartoti ekologiškus, sezono metu užaugintus špinatus, galima juos ir užšaldyti. Tokiu būdu ir ne sezono metu galėsite maistą gardinti ekologiškais špinatais. Be to, šiose šaldytose daržovėse yra dar daugiau kai kurių maistinių medžiagų, nes jų koncentracija tame pačiame kiekyje didesnė, nei šviežiuose.
Taip pat atkreipkite dėmesį, jog špinatų patariama skinti arba įsigyti tiek, kiek planuojama suvalgyti iš karto. Šaldytuve špinatus galima laikyti tik 24-48 valandas, vėliau iš juose esančių nitratų susidaro nitritai, kurie yra žalingi žmogaus organizmui. Dažnai nuskinti lapeliai būna labai žemėti, todėl prieš valgant reikia keletą kartų gerai nuplauti šaltu vandeniu, o ruošiant patiekalus, špinatų lapelius vertėtų plėšyti rankomis, nes pjaustomi metaliniu įrankiu jie praranda daug vitamino C“, – rekomenduoja Vidmantė Sabaliauskė.
Kaip naudingiausia valgyti?
Vienas iš būdų, kaip vartoti špinatus, tai šviežių špinatų lapų salotos, trintų kokteilių ar kitų patiekalų gardinimas, pavyzdžiui, omletas, blynai, apkepai ar šviežios sultys. Taip pat teik šviežius, tiek šaldytus (atitirpintus) naudinga vartoti ir termiškai apdorotus, pavyzdžiui dėti į sriubas, daržovių padažus, troškinius, apkepus, įvairius garnyrus ar kur tik sugalvosite.
Pasak specialistės, jeigu špinatai yra troškinami, vandens pilti nereikia, pakanka daržoves sudėti į indą, uždengti ir pakaitinti keletą minučių, kol špinatai sukrinta. Taip pat itin skanu daržoves kelias minutes pakaitinti su šlakeliu alyvuogių aliejaus, pagardinti svogūnais, česnaku bei pomidorais.
„Kadangi špinatai sukaupę didelį biologiškai aktyvių medžiagų kiekį, jų nepatariama valgyti kasdien arba iš karto labai didelio kiekio. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad špinatai gali apsaugoti nuo įvairių ligų, pavyzdžiui, infarkto ir vėžio, jeigu per savaitę suvalgysite bent po 2-3 šios daržovės porcijas, o porcija termiškai apdorotų špinatų yra vienas puodelis arba 180 g. Taip pat svarbu žinoti, jog špinatai turi daug rūgštynių rūgšties, todėl nepatartina jų valgyti sutrikus vandens bei elektrolitų apykaitai, turint inkstų akmenų, sergant podagra, dvylikapirštės žarnos, kepenų ar tulžies pūslės ligomis“, – perspėja sveikos pašnekovė.
Sveikuoliški špinatų kokteiliai
Kadangi špinatai yra organizmą šarminanti daržovė, ji tinkama derini su įvairiais vaisiais, uogomis ar kitomis daržovėmis. Vis dėlto, atminkite, kad špinatai turi nemažus kiekius alkaloidų, tai šarminiai, azoto grupę turintys, organiniai junginiai. Nedideli alkaloidų kiekiai nepakenkdami sustiprins imuninę sistemą, tačiau jei vartosite špinatus arba bet kokią kitą žaliąją daržovę kasdien ir daug savaičių iš eilės, ilgainiui to paties tipo alkaloidai gali pradėti kauptis jūsų organizme ar net sukelti nereikalingų apsinuodijimo simptomų. Taigi gamindami kokteilius stenkitės užtikrinti naudojamų žalumynų įvairovę.
Sveikos gyvensenos konsultantės Vidmantės Sabaliauskės rekomenduojami žalieji špinatų kokteiliai.
Kokteilis Nr.1. 1 didelė kriaušė, 1 puodelis šviežių špinatų lapelių, 1 stiklinė vandens, taip pat papildomai baltymų porcijai į kokteilį galima dėti ir 1 a.š. kanapių baltymų miltelių.
Kokteilis Nr.2. 1 bananas, 1 puodelis šviežių špinatų lapelių, 1 sauja mėgstamų uogų, 1 stiklinė vandens ir papildomai baltymų porcijai į kokteilį galima dėti 1 a.š. kanapių baltymų miltelių.
Sotusis kokteilis Nr. 3. 1/2 avokado, 1/2 banano, 1 kivis, 1 puodelis šviežių špinatų lapelių, 1-2 a.š. natūralaus medaus, šlakelis citrinos sulčių, 1 stiklinė vandens, taip pat papildomai baltymų porcijai į kokteilį galima dėti 1 a.š. kanapių baltymų miltelių.
„Atminkite, kad sveikiausias ir lengviausiai pasisavinamas tas kokteilis, kuriame nebus per daug ingredientų ir kada į kokteilį bus dedamos ekologiškos žaliosios daržovės, vaisiai, uogos bei pilamas vanduo arba augalinis pienas. Tokiems kokteiliams nenaudokite gyvulinės kilmės produktų, kadangi šie gali sukelti rūgimą ar dujų kaupimąsi. Be to, nepamirškite, jog tokie kokteiliai geriami lėtai ir vieni, o ne su maistu“, – patarimais dalinasi Vidmantė Sabaliauskė.