Specialistų duomenimis oficialiai kasmet mūsų šalyje užregistruojama keli tūkstančiai utėlėtumo (pedikuliozės) atvejų. Tai tik iš dalies atspindi tikrąją padėtį. Užtikę vaikų galvelėse utėlių, tėvai stengiasi tyliai jas išnaikinti, niekam apie tai nepranešdami, nes vis dar gaji nuomonė, kad utėlėtumas – asocialių šeimų problema. Deja, tikrovėje šiais, greitai šliaužiojančiais parazitais, gali užsikrėsti net ypatingai švara besirūpinantys žmonės.
„Obelėlėje“ vaikų galvelės tikrinamos
Tėvai, turėję ar turintys problemų dėl utėlėtumo, geranoriškai perspėja kitus, kad kuo dažniau tikrintų vaikams galvas, ypač šiems sugrįžus iš stovyklų, poilsiaviečių, svečių. Jų nuomone, atidūs turėtų būti tėveliai, vasarą iš visų ikimokyklinių įstaigų suvedę mažylius į vienintelį dirbantį darželį. Jame ir vaikų lovelės bus arčiau sustumtos, ir vaikai glaudesniu rateliu susės. Anksčiau vaikų galvas galėdavo tikrinti medicinos darbuotojai, o dabar visuomenės sveikatos specialistai to daryti negali ir visa atsakomybė tenka tėvams.
Lopšelio-darželio „Obelėlė“ direktorė Domicelė Šiugždinienė sako, kad ne dažnai, bet pasitaiko vaikų galvelėse pastebėti utėlių.
„Manau, kad ir kitų darželių neaplenkia ši problema. Pastaraisiais metais mes apsidraudėme, iš tėvelių gavome raštiškus sutikimus, kad galime tikrinti auklėtinius. Auklėtojos pindamos kaseles pasižiūri ir jų švaros. Mūsų įstaigoje galioja griežta taisyklė – kiekvienas vaikas šukuojamas tik jo asmeninėmis šukomis. Stengiamės išlaikyti kiek galima didesnius tarpus tarp lovelių, vaikui skirtos patalynės nenaudojame kitam užkloti. Mes naudojamės skalbyklos „Elgreta“ paslaugomis. Jei pastebėjome parazitų, patalynę skalbiame pačios, gerai ją išlyginame karštu lygintuvu. Kaip vaiko į ikimokyklinę įstaigą negalima vesti su temperatūra, taip nepriimame ir užsikrėtusio utėlėmis. Maždaug per dvi savaites tėveliams pasiseka išnaikinti utėles ir glindas. Visuomenės sveikatos centro specialistei patikrinus ir konstatavus, kad mažylis švarus, jis priimamas“, – atvira „Obelėlės“ direktorė. Ji patikino, kad visi 168 dabar įstaigą lankantys vaikai yra švarūs ir tvarkingi.
Kitų ikimokyklinių įstaigų pakalbinti vadovai nebuvo tokie atviri, nors įstaigose dirbančios auklėtojos teigė, kad utėlėtumas gerokai padidėjęs. Kelią jo plitimui užkertančios jos pačios, visuomet patikrinančios besikasančio vaikelio galvelę, nors tai daryti ir draudžia šiandienė tvarka.
Lopšelio-darželio „Obelėlė“ sveikatos priežiūros specialistė Silva Vansevičienė sakė, kad, turėdama visų tėvelių sutikimus, ji vaikus tikrina kartą per du mėnesius. Dirba jau septynerius metus, bet nebuvo atvejo, kad tėvai tam nepritartų, priešingai – džiaugiasi, nes utėlėtumas – nemaloni problema.
Vaistai nuo glindų ir utėlių – populiarūs
Alytaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Janinos Dvilinskienės pastebėjimu, statistika utėlėtumo problemos neatspindi. Iš Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gauti vos aštuoni pranešimai apie ligonius, kuriems šalia kitų susirgimų nustatyta ir pedikuliozė. Visi jie – suaugę žmonės. Vedėja patvirtino faktą, kad sveikatos specialistų pareigybinėse instrukcijose yra nuoroda, draudžianti vaikus tikrinti be tėvelių sutikimo. Ji priminė liaudišką patarimą, padedantį iš dalies išnaikinti šiuos parazitus – reikia tankias šukas pamirkyti į actu parūgštintą vandenį ir šukuoti plaukus.
Veiksmingų tankių šukų ir tam skirtų specialių priemonių vaistinėse yra. „Ramunėlės“ tinklo farmakotechnikė Rūta sakė, kad utėlių ir glindų naikinimo procedūra nėra pigi. Medikamentai kainuoja 30–40, šukos – apie šešiolika litų. Vaistinėje yra ir daug pigesnio čemeryčių vandens, bet jį tenka naudoti kelis kartus, tad vieno buteliuko neužtenka. Ir Rūta, ir jos kolegė Irma iš „Gintarinės“ vaistinės teigė, kad perkančiųjų šiuos medikamentus daugėja. Ypač artėjant Rugsėjo pirmajai, kai vaikai sugrįžta iš kelionių, stovyklų, žygių, nakvoję įvairiuose bendrabučiuose, keliavę mažai valomais autobusais, traukiniais.
„Prieš dešimt metų, kai pradėjau dirbti, vienas kitas klientas teiraudavosi vaistų nuo utėlėtumo. Dabar paklausa didėja, štai ir šiandien jų jau esu pardavusi. Apmaudu, kad žmonės gėdijasi šios ligos“, – teigė vaistininkė Irma.
Rūpestingiausiai savo klientų galvas apžiūri kirpėjos. „Tik mūsų darbo pradžioje teko vienai kitai klientei pakuždėti, kad jos plaukuose yra glindų. Dabar visų galvelės švarios ir tvarkingos“, – patikino Rotušės aikštėje veikiančios kirpyklos kirpėjos Rasa ir Irena.
Galvinės utėlės – tai 2–3 mm (maždaug kaip sezamo sėkla) dydžio vabzdžiai, parazituojantys žmogaus galvos plaukuose ir mintantys jo krauju. Utėlės gali būti nuo šviesiai rudos iki juodos spalvos. Jos greitai ropoja galvos oda, nešokinėja, neskraido, negali būti perduodamos gyvūnų. Utėlės mėgsta vietas prie ausų ir kaklo.
Utėlių kiaušinėliai – glindos – druskos grūdelio dydžio, geltonos ir baltos – kai gyvos, juodos spalvos – mirusios. Glindos tvirtai prisiklijuoja prie plauko, nenukrinta nuo pūstelėjimo, trūktelėjimo ir tuo skiriasi nuo pleiskanų, į kurias yra panašios.
Kasdienis galvos plovimas neapsaugo nuo utėlių. Liaudies medicina siūlo galvą plauti žibalu, čemeryčių vandeniu. Seniau šios priemonės iš tiesų gelbėjo. Dabartiniai mokslo tyrimai rodo, kad per 30 metų utėlės tapo atsparios netgi cheminiams insekticidams.
Aldona KUDZIENĖ
