Kada ir kur tiksliai prasidėjo šokolado istorija, šiandien atsekti jau nebeįmanoma, bet, istorinių šaltinių teigimu, tai įvyko jau seniai užmarštin išėjusių omlekų, majų ir actekų civilizacijų gyvenimo ir klestėjimo laikais. Pirmasis šokoladas, kuris, spėjama, galėjo būti pagamintas prieš 4 tūkst. metų, tikrai nebuvo plytelės formos ir suvyniotas į dailų popierių, tai buvo gėrimas, gamintas iš kakavos pupelių su įvairiais priedais.
Šokolado muziejus Šiauliuose (nuotr. Balsas.lt)
Įdomu tai, kad actekai net turėjo savo kakavos dievą, kuris, pasak legendos, iš rojaus į žemę nusileido plunksnuota gyvate ir padovanojo žmonėms kakavmedžius. Atsidėkodami už tokią dovaną majai kakavos gėrimą – šokoladą – aukojo dievams. Įdomu tai, kad aukojimo ritualo metu buvo privalu į gėrimą įlašinti ir žmogaus kraujo iš ausies spenelio arba liežuvio.
Išmoko apgauti dievus
Abi šios kūno vietos labai skausmingos, todėl žyniai laikui bėgant ėmė apgaudinėti dievus, į šokoladą lašindami vieno vietinio augalo sultis, kurios buvo raudonos tarsi kraujas. Tiesa, pirmasis šokoladas tikrai nebuvo saldus – tai buvo aštraus kartoko skonio gėrimas, kurį kartais pagardindavo haliucinogeniniais grybais.
Šokolado muziejus Šiauliuose (nuotr. Balsas.lt)
Pirmajame Lietuvos šokolado muziejuje Šiauliuose galima išvysti iš Belgijos šokolado muziejaus atgabentų senųjų šokolado gaminimų indų, menančių actekų civilizacijos laikus.
Dar vienas svarbus šokolado istorijos momentas yra tai, kad ispanų konkistadorams atvykus į dabartinės Meksikos teritoriją, imperatorius pavaišino atvykėlius šokoladu ir šie netrukus užsigeidė dievų gėrimo nusivežti į Europą. Tai ir buvo lemtinga actekų imperatoriaus klaida.
Šokolado muziejus Šiauliuose (nuotr. Balsas.lt)
Pupeles palaikė ožkos spiromis
Istorija nenutyli ir kurioziškų faktų apie šokolado kelionę į Europą. Metraščiuose yra žinių, kad pupeles iš Meksikos gabenusį laivą užpuolė piratai – šie, manydami, kad tai ožkų spiros, visą krovinį išvertė į jūrą.
Įdomu tai, kad kakavos pupelės buvo ne tik išskirtinė prabangos prekė, bet ir ilgalaikė investicija, mat pupelių tinkamumo laikas labai ilgas – net 50–60 metų.
Šokolado muziejus Šiauliuose (nuotr. Balsas.lt)
Tiesa, kakavmedžio pupelės buvo naudojamos ir kaip pinigai: už vieną buvo galima nusipirkti pomidorą, 10 – triušį ir pan. Ir žinoma, pasitaikė šių „pinigų“ klastojimo atvejų. Archeologai nustebo kasinėjimo metu radę kakavmedžio pupelių, kurios buvo pagamintos iš molio.
Ateityje šokoladas vėl gali virsti prabangos preke
Šiuo metu užauginamų kakavos pupelių kiekis patenkina vartotojų poreikius, bet joms reikia ypatingų augimo sąlygų, todėl jei tokiose šalyse kaip Kinija ar Indija šokolado vartojimas išaugtų bent 1 proc., šokoladas vėl taptų išskirtine prabangos preke, nes pasiūla negalėtų prilygti paklausai.
Šokolado muziejus Šiauliuose (nuotr. Balsas.lt)
Šiuo metu daugiausiai šokolado suvartoja Didžiosios Britanijos gyventojai. Praėjusių metų duomenimis, vienas britas per mėnesį suvartoja apie 1 kilogramą šokolado, o vienam Kinijos ir Indijos gyventojui tenka vos 100 gramų šio skanėsto per metus.
Lietuviškoji šokolado istorija
Vienintelis šokolado muziejus Lietuvoje veikia Šiauliuose, prie saldainių fabriko „Rūta“.
Saldainių fabriko „Rūta“ istorija prasidėjo 1913 m. Šiauliuose, kai būdamas 36 metų amžiaus Antanas Gricevičius nedideliame mediniame name įrengė karamelės virimo katilą.
Šokolado muziejus Šiauliuose (nuotr. Balsas.lt)
To meto Lietuvoje daugumą verslo įmonių valdė užsieniečiai, tad norėdamas pabrėžti saldainių dirbtuvėlės lietuviškumą, A. Gricevičius pavadino ją tautinio augalo – rūtos – vardu. Čia buvo gaminami karameliniai saldainiai, netrukus pradėti gaminti ir šokoladiniai.
Neseniai atidarytame šokolado muziejuje galima susipažinti ne tik su paties šokolado atsirado istorija ir jo kelione po pasaulį, bet pamatyti jo gamybos atributiką, o norintiems patiems išbandyti šokolado meistro darbą taip pat yra galimybė tai padaryti.
