Smilkalai nuo seno buvo naudojami įvairiems ritualams ir gydymui. Dabar prekybos centruose jų pasirinkimas didžiulis. Tačiau žolininkai perspėja, kad kai kurie smilkalai gali būti žalingi – ne nuraminti, bet sukelti galvos skausmą ar net susargdinti.
Ir nuodas, ir vaistas
Smilkalai kaip religinių apeigų dalis ir sveikatinimo priemonė naudojami jau tūkstančius metų. Dabar itin populiari kvapų terapija šiuolaikiniam žmogui leidžia atsipalaiduoti ar priartėti prie dieviškos substancijos.
Prekybos centruose – kaip niekad didelis šių kvapiųjų lazdelių pasirinkimas. Tačiau žolininkai perspėja, kad tokie smilkalai gali ne atpalaiduoti, o sukelti galvos skausmą, jais piktnaudžiaujant – ir susargdinti.
Tibeto ir mongolų medicinos praktikė, žolininkė, įvairių netradicinių technikų žinovė ir menininkė Mija Džeinara Ubartienė sako, kad prekybos centruose parduodami smilkalai yra anglies lazdelės, apipurkštos sintetiniais kvapais. Todėl daugeliui ilgiau pabuvus jais prismilkytoje patalpoje pradeda skaudėti galvą, pasireiškia alergija – sloga, čiaudulys ar net astma.
Deganti anglis nelabai maloniai kvepia, o sintetiniai kvapai, gaminami iš naftos produktų, išskiria daugybę pavojingų medžiagų, galinčių sukelti vėžį.
„Prekybos centruose surasti geros produkcijos vargu ar pavyks. Jeigu tektų rinktis, atkreipkite dėmesį į kuo natūralesnį produktą. Visos juodos smilkalų lazdelės yra grynų gryniausi nuodai, tad nieko keisto, jeigu žmogui nuo jų pradeda skaudėti galvą. Aišku, ir juodos spalvos smilkalų gali būti gerų, juose paprastai būna nuo 8 iki 15 rūšių eterinių aliejų, bet tokie itin brangūs, todėl lietuviškuose prekybos centruose jų vargu ar rasite. Jei vis dėlto nusprendėte pirkti, ieškokite kuo šviesesnių“, – kaip nepasiklysti tarp daugybės kvapų terapijos priemonių, aiškino žolininkė.
M. Dž. Ubartienės teigimu, atskirti, ar smilkalai yra natūralūs, ar sintetiniai, padeda ir žmogaus juslės – jeigu maždaug po penkiolikos minučių smilkymo kvapas vis dar lieka aštrus ir ima graužti kvėpavimo takus, tokius smilkalus geriau išmesti. Iš jų bus daugiau žalos nei naudos. Gerų smilkalų kvapas yra malonus ir vos juntamas.
Smilkalai lazdelėmis yra šio šimtmečio atradimas. Pasak žinovės, įvairios tautos tas kvapų terapijos priemones gamino skirtingo pavidalo, bet lazdelių iki tol niekas nebuvo sugalvojęs.
Gerti ir smilkyti
Lietuvoje smilkymo tradicija siekia II–V amžių. M. Dž. Ubartienės teigimu, smilkymo tradicija iki šiol išlikusi tik pamario krašte, Mažojoje Lietuvoje.
Ji pati, garsiosios Kontautų šeimos, iš kurios kilęs ir Vydūnas, palikuonė, atstovauja prūsiškai smilkymo kultūrai. To proceso subtilybes Mijai Džeinarai atskleidė jos senelė Marė Kontautaitė. Močiutė išvengė maro tik todėl, kad dar būdama septynerių kasdien smilkydavo save ir namus.
„Esu senovinė, nes mano mentalitetas dviejų tūkstančių metų senumo. Kaip daugelis pasakytų, atsilikusi nuo gyvenimo. Aš gyvenu taip, kaip mane mokė protėviai“, – atskleidė M. Dž. Ubartienė.
Žolininkė jau dešimtmetį rengia mokymus sveikatinimo temomis ir padeda žmonėms įveikti sunkias ligas: depresiją, šizofreniją, taip pat priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų. O kartą ar porą per metus vyksta į Mongoliją padėti nevaisingoms šeimoms. Jos žinių pagrindą sudaro Tibeto medicina ir žinios, paveldėtos iš močiutės.
„Vaistingieji augalai, jeigu jų nemoki prakalbinti, yra tik šienelis. Kai nebeveikia vaistažolių arbatos, augalai gali būti smilkomi. Smilkomas augalas gali prasiskverbti net į kaulų čiulpus ir informaciją ten išsaugoti daugiau kaip dvidešimt dienų“, – tvirtino žolininkė. Kaip pasakojo netradicinės medicinos praktikė, ji renka tik tuos augalus, kurie pagal Tibeto mediciną turi didžiausią poveikį. Tokių yra daugiau nei trys tūkstančiai.
Gydyti padeda ir daugiau nei 800 mineralinės bei gyvūninės kilmės komponentų. Ne visi vaistingieji augalai gali būti smilkomi. Pasak M. Dž. Ubartienės, tibetiečiai turi apie 60 smilkyti tinkamų augalų, o Lietuvoje tokių yra kur kas mažiau.
„Mes savo aplinkoje randame 87 vaistinius augalus, bet tik keli yra karališki, kuriuos galima ir gerti, ir smilkyti“, – pabrėžė Tibeto ir mongolų medicinos praktikė.
Skirtingoms ligoms – skirtingi augalai
Vaistinių žolelių žinovė vaistažoles renka tik energetiškai stipriose vietose – piliakalnių papėdėse, Pamario krašte ar pati ekologiškai užsiaugina savo darže. Labai svarbi ne tik vaistažolių augimo vieta, bet ir tai, kada jos renkamos.
Idealus metas – per dulksną, tada iš vaistažolių tiesiog trykšta gyvybinė energija. Daugelį vaistingųjų augalų žolininkė pataria merkti į pieną ar vyną, kad atsiskleistų jų galios. Jos teigimu, kokybiškos vaistažolės gali išsilaikyti net aštuonerius metus.
„Karališkais augalais galima vadinti kadagius, ajerus ir pelynus. Taip pat jonažoles, jas reikia rinkti „jau išeinančias“ – dar labai gražias ir netrupančias. Labai stiprus vaistas nuo onkologinių ligų yra piene ar vyne išmirkyta rododendro šaknis. Sakoma, kad vėžinė ląstelė yra tarsi laumė, pamiršusi numirti, o rododendras tą padeda padaryti. Onkologinėms ligoms gydyti pasitelkiamas ir valerijonas. Smilkyti tinkamas ir šalavijas – labai stiprus antibiotikas“, – vardijo M. D. Ubartienė.
Smilkyti naudojama ir medžio žievė. Protėviams gluosnio žievė atstojo aspiriną. Ir Mijos Džeinaros močiutė siaučiant marui save smilkė gluosnio žieve.
„Visi šie augalai buvo smilkomi, bet patys svarbiausi, kuriais žmonės smilkydavo savo namus gimus kūdikiui, mirus artimajam, persekiojant įvairioms nelaimėms, ligoms, kai buvo tikima, kad namus ar žmogų kas užkeikė ar nužiūrėjo, buvo pelyno ar kadagio šakelė, ajeras“, – apibendrino žolininkė.
Tik daug vėliau lietuviai pradėjo smilkyti gintarą. Buvo tikima, kad jis apvalo erdves, saugo nuo įvairių infekcijų.
Žinojimas padės išvengti klaidų
Netradicinės medicinos praktikės tvirtinimu, vaistažolės gali būti ir stiprus cheminis vaistas, ir tik šienelis. Tai priklauso nuo to, kiek žmogus turi žinių ir kaip moka paruošti vaistingąsias žoles. M. D. Ubartienės teigimu, kartais būna taip, kad karščiuojantis ligonis kelias dienas geria liepžiedžių arbatą, bet temperatūrai nekrentant priverstas imtis cheminių vaistų. O priežastis paprasta – vienos vaistažolės yra šaldančios, o kitos – šildančios. Arba gali būti, kad sutrikusios kurio nors organo funkcijos, todėl vaistažolių poveikis kitoks nei tikėtasi arba jo išvis nėra. Pavyzdžiui, žmogui, kuriam sutrikusi tulžies veikla, temperatūrą numušti galėtų ne liepžiedžių arbata, o razinų kompotas.
„Lietuvos žolininkai neskirsto vaistažolių į šildančiąsias ir šaldančiąsias. Tik gilus žinojimas gali padėti išvengti klaidų, nes vaistažolės yra ir cheminis preparatas. Šios žolelės nepaprastai stiprios, bet reikia atrasti raktus į jų gyvybines galias“, – sakė M. D. Ubartienė. Ji siūlo visas vaistažoles tris kartus nuplauti švariu vandeniu, suvynioti į polietileną, uždengti medine lentele, leisti maždaug parą pabrinkti ir tik paskui džiovinti pavėjui, saugant nuo tiesioginių saulės spindulių.
„Smilkomų augalų kvapą užuodžiame kaip saldų, rūgštų, gaivų ar nemalonų. Jų poveikis toks stiprus todėl, kad šis kvapas pritraukia tam tikrų gyvų, bet mums nematomų būtybių. Ne veltui smilkymas buvo apeigų dalis, ritualinė magija. Ji nieko bendro neturi su raganavimu. Magija – visiška kanalų švara. Deja, mūsų laikais ritualas pakito, liko tik jo forma, tačiau žmonės gali perimti protėvių žinias ir sau padėti natūraliais būdais“, – kalbėjo netradicinės medicinos šalininkė.
_____________________________________________
Smilkomų augalų savybės
Pelynas
Senovėje sakydavo, kad kiečio (pelyno) kartumas kilęs nuo žmonių kančių. Stiprus kvapas atbaido vabzdžius – saugodamiesi nuo kandžių, džiovintų šakelių dėdavo į skrynias. Manoma, kad smilkomas augalas apsaugo nuo pasiutligės, geltos, skorbuto, pilvo dieglių, karščiavimo, karpų, plaučių ligų. Augalas smilkomas neilgai – kelias minutes.
Ajeras
Jis vadinamas Veneros augalu. Puikiai šalina nuovargį, kelia nuotaiką. Juo gydomos kepenų, kvėpavimo takų ligos. Ajerai varo šlapimą, tonizuoja, gerina virškinimą.
Paprastasis kadagys
Kadagių preparatai skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, palengvina atsikosėjimą, pagerina virškinimą. Sergantiesiems reumatu ar podagra patariama kadagių eteriniu aliejumi trinti skaudamas vietas. Padeda esant cistitui, reumatizmui.
Jonažolė
Susmulkintų jonažolių senovėje berdavo ant žarijų – taip smilkė trobą, kad namiškius apsaugotų nuo infekcinių ligų. Naudota siaučiant marui, sergant džiova. Teigiama, kad kartu su kerpėmis smilkomos jonažolės gydo šunvotes, reumatą, kaulų lūžius.
Šalavijas
Šventoji žolė mažina uždegimus, dezinfekuoja, tinka sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Šalavijai vartojami nuo bronchito, skrandžio ir žarnų kataro, kepenų (hepatito) ir tulžies pūslės ligų. Padeda karščiuojant, kosėjant, sergant reumatizmu. Šalavijų poveikis lytinės sistemos ir lytinių hormonų funkcijai labai veiksmingas, todėl jais smilkoma norint pastoti, ketinant nutraukti maitinimą krūtimi ar pageidaujant sumažinti menopauzės simptomus. Be to, šiuo augalu gydoma depresija, šizofrenija.
_____________________________________________
Lina DRANSEIKAITĖ
