Skubiai įspėja į mišką einančius Lietuvos gyventojus: pamatę tai – suklusite

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt pranešė, kad apie įspūdingą radinį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. Šis grybas aptinkamas ir dabar, tad jeigu jį pamatysite – susisiekite su specialistais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šiukštu nelieskite šių grybų miške: gali baigtis labai liūdnai

Grybauti išėjęs lietuvis nenumanė, koks košmaras jo laukia: nelinkėtų net priešui

Pamatę, koks grybas auga Lietuvoje, negalėjo patikėti: tai – itin retas reiškinys

Šiuo metu galima aptikti išskirtinį grybą

Piestinis pirštūnis (lot. Clavariadelphus pistillaris) aptinkamas nedaugelyje šalies vietų – kaip pranešama, yra žinoma 20 jo radaviečių, o pastaraisiais metais jį rasti pavyksta vis ečiau.

Šį neįprastai atrodantį grybą galima pamatyti vasaros pabaigoje ir rudenį, specialistai dalijasi, kokiose vietose jie auga dažniausiai ir prašo šį keistą grybą aptikus gamtoje nelikti abejingais ir pranešti.

„Gražutės regioniniame parke ekologai aptiko šį retą keistuolį. Tai – piestinis pirštūnis (Clavariadelphus pistillaris), – Lietuvos Raudonosios knygos, saugoma, pažeidžiama rūšis.

Nedidelę piestinių pirštūnių populiaciją ASTD ekologai rado nustatydami vienos iš teritorijų apsaugos tikslus.

Lietuvoje žinoma tik dvidešimt radaviečių, kurių didžioji dalis aptiktos iki 2007 metų, o pastaraisiais metais – tik keturios naujos pirštūnių radavietės.

Grybas yra kuokos pavidalo, nesišakoja, su išilginėmis raukšlėmis ir klostėmis, užauga iki 6–20 cm, jaunas būna šviesiai gelsvas, su violetiniu atspalviu koto apačioje, senesni vaisiakūniai rudai rausvi su balkšva apnaša. Jis – gana minkštas, perpjovus baltas, vėliau tampa violetiškai rudas.

Piestinių pirštūnių vaisiakūniai vienmečiai, išauga pavieniui ar gausiomis grupėmis vasaros pabaigoje ir rudenį.

Tai – mikorizinis grybas, auga ąžuolų, liepų, drebulių lapuotynuose, kur stora samanų danga, ir yra eglių. Šie grybai mėgsta kalkingą dirvožemį.

Didžiausią grėsmę grybui kelia tinkamų buveinių, – senų plačialapių miškų su ąžuolais, liepomis, drebulėmis kirtimas ir storos samanų dangos bei paklotės suardymas vykdant miškotvarkos darbus.

Pagrindinė apsaugos priemonė – nevykdyti ūkinės veiklos grybui augti tinkamose buveinėse.

Nors grybą lengva atpažinti, jį sunku pastebėti.

Labai prašome, jei miške rasite šį grybą, praneškite ASTD ekologams. Prisidėkite prie unikalaus grybo apsaugos. Kontaktai – komentare.

Renata Ulinskienė, ASTD biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė

Renatos Ulinskienės nuotraukos“, – dalijosi Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.