Šio maisto šiukštu neduokite savo vaikams: gydytoja įspėja – jis sukelia vėžį

Specialistai teigia, kad savaitgaliniai vaikų palepinimai saldumynais, traškučiais ir gazuotais gaiviaisiais gėrimais ateityje gali turėti liūdnų pasekmių ir tapti tokių ligų kaip vėžio ar nervinės sistemos sutrikimų priežastimi. O dar blogiau, jeigu tokį maistą vaikas yra įpratęs gauti kada panorėjęs. 

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų gastroenterologė, vaikų ligų gydytoja doc. Rūta Rokaitė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokia turėtų būti visavertė vaikų mitybą ir kokio maisto jūsų atžalos lėkštėje neturėtų būti, norint ateityje išvengti sunkių sveikatos problemų.  

Kūdikio primaitinimas – labai svarbus procesas

Pasakodama apie vaikų mitybą, gydytoja didelį dėmesį skiria kūdikių maistui ir nurodo, kad pats pirmasis, tinkamiausias ir svarbiausias maistas kūdikiui yra motinos pienas:

„Tyrimai rodo, kad besikeičianti motinos pieno sudėtis aprūpina sveiko kūdikio (iki 6 mėnesių) organizmą visomis jam reikalingomis maisto medžiagomis, vitaminais bei mineralais.“

Ji priduria, kad vis dėlto su motinos pienu kūdikis negauna vitamino K, kurio jam gali pritrūkti pirmosiomis savaitėmis po gimimo bei vitamino D, kurio, pasak R. Rokaitės, pradeda trūkti kiek vėliau – apie 3–4 savaitę. Todėl prie motinos pieno ar mišinėlių reikėtų pridėti papildomą maitinimą, kūdikiui esant 4–6 mėnesių.

„Pagal Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (angl. sutrump. ESPGHAN – aut. past.)  rekomendacijas papildomas maitinimas, šalia motinos pieno ar pieno mišinio, kūdikiui turi būti įvestas ne anksčiau 17 sav. (4 mėn.), bet ne vėliau 26 sav. (6 mėn.).  

Tyrimai rodo, kad 4 mėnesių amžiaus kūdikio virškinamo traktas yra pakankamai subrendęs, kad metabolizuotų pagrindines maistines medžiagas. Taip pat pusės metų kūdikis jau yra pasirengęs atrasti naujus skonius, todėl nevertėtų pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio racioną“, – komentuoja R. Rokaitė.

Kodėl reikėtų nesuvėluoti pradėti kūdikio primaitinimą?

Nors, pasak gydytojos, 4–6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių, kartais primaitinimo procesas kelia didelių iššūkių tiek kūdikiams, tiek jų tėveliams. Taip nutinka dėl to, kad kūdikiui pieno skonis yra malonus ir pažįstamas, todėl mažylis gali vengti naujų skonių.

REKLAMA

Tačiau gydytoja ragina tėvus atkakliai siūlyti kūdikiams paragauti naujo maisto ir, jeigu prireiks, tą daryti daug kartų, mat primaitinimas yra itin svarbus procesas norint, kad mažylio organizmas gautų visų jam reikalingų medžiagų:

„Tik pradėjus primaitinimą tarp 4–6 gyvenimo mėnesio, galime užtikrinti visų kūdikiui reikalingų maistinių medžiagų gavimą, ypač geležies, kurios nepakanka gaunant tik mamos pieną.“

Anot gydytojos, pirmoji kūdikiui duodama ragauti košė gali būti įvairi – nėra didelio skirtumo, ar tai bus kruopų, ar daržovių košė. R. Rokaitė pasakoja, kad vėliau, apie 7  gyvenimo mėnesį, būtina kūdikio  mitybos racioną praturtinti mėsa bei tokiais produktais kaip kiaušinis ar žuvis.

„Triušiena ar veršiena būtų puikus pasirinkimas – iš šios mėsos puikiai pasisavinama geležis, taip užkertamas kelias vystytis anemijai. Svarbu žinoti, kad sveikiems, nealergiškiems kūdikiams nėra reikalo atidėlioti dažniausiai alergijas sukeliančių produktų, tokių kaip kiaušiniai, žuvis, žemės riešutai, kviečiai, įvedimo.

Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Naujausioje tyrimų apžvalgoje buvo įrodyta, kad kiaušinio, žemės riešutų, žuvies įvedimas į kūdikio mitybą buvo susijęs su alergijos šiems produktams rizikos sumažėjimu“, – pasakoja ji.

Vaikams reikalingas vandens kiekis

Kalbant apie svarbius vaikų mitybos principus, R. Rokaitė akcentuoja geriamo vandens svarbą, nes, pasak specialistės, visi gyvybiniai žmogaus organizmo procesai gali vykti tik tuomet, jei ląstelėse yra pakankamai vandens:

„Vanduo yra geras maistinių  medžiagų tirpiklis, taip pat su vandeniu vaiko organizmas gauna reikalingų mineralinių medžiagų ir mikroelementų.

Naujagimio organizme vanduo sudaro apie 75 proc. visos kūno masės, vaikui augant vandens kiekis mažėja. Vienerių metų amžiaus vaiko organizme vanduo sudaro apie 70 proc., o 1–5 metų vaikų – 65–70 proc. kūno masės.“

REKLAMA

Gydytoja nurodo, kad kuo vaikas mažesnis, tuo daugiau vandens jo organizmui reikia, mat fiziologinis vandens poreikis priklauso nuo kūno masės.

„Vandens poreikis vaikams skaičiuojamas atsižvelgiant į jų kūno masę. Jei vaikas sveria mažiau nei 10 kilogramų, reiktų gauti 100ml/kg, jei sveria 11–20 kilogramų – nuo 1–1,5 litrų  vandens per parą, jei daugiau nei 20 kilogramų – 1,5–2 l vandens.

Kūdikius maitinant tik  mamos pienu ar tinkamai paruoštu pieno mišiniu, jų organizmas aprūpinamas pakankamu kiekiu vandens. Tačiau esant aukštesnei oro temperatūrai arba kūdikiui susirgus, kuomet jis karščiuoja, viduriuoja, vemia, skysčių poreikis išauga. Kūdikiams atsigerti rekomenduojama duoti tik vandenį“, – komentuoja R. Rokaitė ir priduria:

„Vertėtų atsiminti, kad vaikų įpročius formuoja tėvai. Jei vaikams bus vis siūloma atsigerti vandens, tikėtina, kad vaikas įpras jį gerti. Atsisakant gerti vandenį, nereikėtų jo pakeisti saldžiomis sultimis ar vaisvandeniais. Skysčių šaltiniu, vyresniems nei 1 metų amžiaus vaikams, galėtų būti nestiprios, nesaldintos arbatos.“

Subalansuotos mitybos principai

Paklausta, kokia turėtų būti visavertė vaikų mityba, R. Rokaitė sako, kad pirmiausia mityba turėtų atitikti vaiko amžių ir būti subalansuota.

„Svarbiausia įvairus ir tinkamai parinktas maistas, su kuriuo organizmas gautų reikiamą pagrindinių maisto medžiagų (baltymų, riebalų ir angliavandenių) kiekį.

Maistas turėtų garantuoti kalorijų kiekį, kurio užtektų patenkinti vaiko energijos poreikius, tačiau jų nebūtų per daug, t. y. kad per daug nedidėtų kūno masė.

Svarbu su maistu gauti reikiamą kiekį ląstelienos ir vandens, kurie reikalingi, kad normaliai funkcionuotų virškinimo sistema“, – komentuoja pašnekovė.

Anot vaikų gastroenterologės, bet kokio amžiaus vaikui tinkamiausias maistas yra mišrus – tiek augalinis, tiek gyvulinis, mat kuo įvairesnį maistą valgo vaikas, tuo geriau patenkinami jo organizmo poreikiai.

REKLAMA

Bręstančiam organizmui būtinas maistas

R. Rokaitė nurodo, kad su augaliniu maistu (ankštiniai, grūdai, riešutai, sėklos, vaisiai ir daržovės) gaunama daug lengvai skylančių angliavandenių, taip pat maistinių skaidulų, riebalų, turinčių daug nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

O gyvulinis maistas, anot pašnekovės, būtinas augančiam ir bręstančiam organizmui, nes su juo vaikas gauna visaverčių baltymų ir riebaluose tirpių vitaminų:

„Gyvūninės kilmės baltymai – mėsa, paukštiena, žuvis, pienas ir jo produktai, kiaušinio baltymas – tai pilnaverčiai baltymai, kurių dėka organizmas gauna nepakeičiamas amino rūgštis, kurios nesintezuojamos organizme, o gaunamos tik su maistu.

Mėsa būtina augančio vaiko organizmui, nes ji aprūpina organizmą ne tik nepakeičiamomis amino rūgštimis, bet ir vitaminu B12 bei geležimi.“

Netinkamai maitinantis – silpnėja apsauginės organizmo funkcijos

Tačiau kartais, kad ir kaip tėvai stengtųsi pasirūpinti kuo įvairesne vaiko mityba, iškyla problemų, mat vaikai atsisako valgyti vieną ar kitą produktų, o tai neretai būna įvairios daržovės, salotos ar vaisiai. Tad ką daryti tokiu atveju?

Vaikų gastroenterologė turi tik vieną atsakymą – rodyti pavyzdį ir patiems į savo mitybos racioną įtraukti kuo daugiau šių maisto produktų bei nenustoti atžaloms siūlyti ragauti įvairius vaisius ir daržoves.

„Galbūt pasitarnautų įdomesnis jų pateikimas – kitoks supjaustymas, sutrynimas, tinkamų spalvų parinkimas“, – pataria R. Rokaitė.

Anot jos, itin svarbu, kad vaikas valgytų vaisius ir daržoves, nes jose gausu skaidulų, gerinančių žarnyno peristaltiką ir užtikrinančių normalų tuštinimąsi. Taip pat, gydytojos teigimu,  skurdus maisto racionas neužtikrina visų reikalingų maistinių medžiagų gavimo, kurios svarbios vaiko augimui ir vystymuisi:

„Todėl ilgainiui galima stebėti netinkamos mitybos pasekmes – mažėja apsauginės organizmo savybės, silpnėja vaiko atsparumas įvairioms ligoms, jis greičiau suserga.

REKLAMA

Kai vaiko maisto racione ypač stokoja baltymų, jo raumenų ir kūno masė, ūgis, krūtinės ląstos apimtis yra mažesni už tinkamai maitinamo tokio pačio amžiaus vaiko.“

Vėžį sukeliantis maistas

Neretai tėvai „nuodėmingu“ maistu ir skanumynais vaikams leidžia mėgautis savaitgaliais. Tačiau vaikų gastroenterologė įspėja tėvus – savaitgaliniai pasilepinimai, tokie kaip traškučiai ar gazuoti gėrimai, ne tik kad yra bereikalingos kalorijos, kurios gali paskatinti antsvorį ar nutukimą, tačiau savyje turi ir kancerogeninių medžiagų, kurios gali sukelti sunkiai pagydomas ligas, tarp jų ir vėžį.

„Traškučiuose gausu transriebalų bei nuodingos cheminės kancerogeninės medžiagos akrilamido, kuri gali pažeisti centrinę ir periferinę nervų sistemas, sukelti vėžį, paveldimas ligas.

Bene daugiausiai akrilamido randama krakmolinguose produktuose – skrudintose bulvėse, bulvių traškučiuose, sausainiuose, kai kurių rūšių duonoje ir net sausuose pusryčiuose, kurių grūdai būna pakepinti.

Akrilamidui būdinga savybė – kauptis žmogaus organizme. Mokslininkai pateikia hipotezių, kad su kiekviena porcija bulvių traškučių, per savaitę suvalgytų ikimokykliniame amžiuje, didėja rizika susirgti pieno liaukų vėžiu“, – komentuoja R. Rokaitė.  

Gydytoja taip pat nepateisina ir gaiviųjų gazuotų gėrimų, kuriuose esanti angliarūgštė, anot specialistės, pagyvina skrandžio judesius, gali būti refliukso priežastimi bei sukelti kitas virškinimo problemas:

„Be to, gėrimai su angliarūgšte gali pūsti pilvą. Gazuoti gėrimai pasisavinami greičiau už negazuotus, o tai sukelia apetitą. Vaikams, kurie geria dažnai ir didelius kiekius įvairių vaisvandenių, gali atsirasti antsvoris. Manoma, kad vaisvandenių vartojimas gali būti susijęs ir su vaikų hiperaktyvumu.“

Net pirmieji vaiko dantukai gali išdygti paveikti ėduonies

Dar viena „savaitgalio nuodėme“ neretai tampa bandelės, šokoladas, pyragai – tai tik dalis taip mėgstamų vaikų skanėstų. Pasak gydytojos, saldumynai turėtų būti griežtai ribojami, o iki tam tikro amžiaus vaikai išvis neturėtų jų ragauti.

REKLAMA

„Kūdikiams giežtai nerekomenduojama į košes dėti cukraus ir druskos. Vaikams iki 3 m. amžiaus saldumynų, papildomo cukraus reikėtų vengti išvis. Vyresniems nei 3 m. vaikams saldumynai, desertai turėtų būti griežtai ribojami – neviršyti daugiau nei 5 proc. paros energijos normos – 25 gramų, 100 kcal).

Gaivieji gėrimai, kurių sudėtyje yra cukraus, tokie kaip sultys, vaisvandeniai, saldintos arbatos, taip pat turėtų būti griežtai ribojami. Maksimali galima saldžių gėrimų norma – iki stiklinės per savaitę“, – pasakoja R. Rokaitė.

Gydytoja priduria, kad saldumynų vartojimas gali lemti dantų ėduonies atsiradimą. Nuolat saldinant geriamas arbatas net pirmieji vaikų dantukai gali išdygti paveikti dantų ėduonies. Taip pat valgant daug saldumynų gali atsirasti kalorijų perteklius, kas ateityje gali lemti antsvorio ar nutukimo atsiradimą.

Vaikų nutukimas – viena opiausių problemų

Pasak gydytojos, nutukimas yra viena opiausių problemų kalbant ne tik apie suaugusius, bet ir apie vaikus, todėl į tai reikėtų kreipti labai didelį dėmesį. Vaikų nutukimui įtaką daro tokie mitybos įpročiai kaip nereguliarus maitinimasis, dažnas užkandžiavimas, gausus saldumynų vartojimas,  o taip pat ir mažas fizinis aktyvumas.

Todėl labai svarbu, kad nuo pat vaikystės tėvai vaikams rodytų tinkamą pavyzdį ir padėtų suformuoti tinkamus mitybos principus.

 „Siekiant užtikrinti normalų vaiko kūno svorį, svarbu mitybos režimas 4–5 kartai per dieną sveikatai palankaus maisto pasirinkimas – pieno produktai, liesa mėsa, žuvis, vaisiai, daržovės, sėklos. Tik reikia prisiminti, kad kuo vaikas jaunesnis, tuo jis dažniau turi valgyti“, – sako R. Rokaitė.

Pasak gydytojos, nutukimas dažniausiai pasireiškia specifiniais gyvenimo periodais: 5–7 metų amžiuje ir paauglystėje. Ji atkreipia dėmesį, kad asmenys, nutukę dar vaikystėje, dažnai su antsvorio problemomis susiduria ir suaugę: 6 metų nutukusio vaiko tikimybė, kad užaugęs jis taip pat išliks nutukęs – 25 proc., o jau 12 m. nutukusio vaiko – 75  proc.

REKLAMA

R. Rokaitė sako, kad nutukę vaikai ima sirgti ligomis, kurios paprastai vystosi tik suaugusiems: „Vaikų nutukimas ar antsvoris padidina riziką susirgti cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, daro įtaką dislipidemijos atsiradimui, kepenų suriebėjimui, gliukozės toleravimo sutrikimui, lytinių hormonų disbalansu.

Taip pat virškinimo sistemos ligoms, tokioms kaip tulžies akmenligei, gastroezofaginiam refliuksui, miego apnėjai, o taip pat ir psichologinėms problemoms – adaptacijos sutrikimai, socialinė izoliacija ir žemas savęs vertinimas.“


Rašyti komentarą...
S
Senas klausimas.
2021-04-03 06:54:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tokia žinia seniai jau žinoma, tik neaišku, kodėl tą brudą niekas neuždraudžia? Gal kada nors valdžioms "dašus", kad prekybininkai jau seniai tuos europietiškus nuodus bruka vaikams...
Atsakyti
0

V
Vita
2021-04-02 21:26:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Inernete kažkada. rašė,kaip močiutė padarė vietinius su varškę,anukėlė atsisakė.Močiutė pašiurpo,kai ji pasakė,duok jei čipsų,Fri bulvyčių ir Pepsikolos.Nes taip maitinasi visa šeima.Apie ką galima kalbėt.Vaikus pratina prie to viso šlamšto.
Atsakyti
-3

G
Gintaras
2021-04-02 23:27:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pats pagrindas nutukimo- lėta medžiagų apykaita. Todėl ir kaupiasi riebalai. Ne visada to kaltė yra maistas. Kai kurie gali valgyti bet ką, bet kiek ir bet kada ir visvien liesas kaip dviratis. O kitam mažas kąsnelis jau per daug. Ne dietų laikytis reikia, o kokiu nors būdu skatinti medžiagų apykaitą ir judėti, žinoma. Gulint lovoje svoris nekris.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų