Naujausi tyrimai rodo, kad didesnė rizika susirgti melanoma būdinga šviesių akių savininkams, taip pat tiems, kurių rainelėje matyti tam tikri pigmentiniai raštai.
„Mūsų akys – tai unikalus genetinės informacijos atspindys. Žmonės, turintys šviesias akis, paprastai turi mažiau melanino ne tik rainelėje, bet ir odoje. Dėl to jų oda jautresnė ultravioletiniams (UV) spinduliams ir jie turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu, įskaitant melanomą“, – pranešime spaudai aiškina onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas.
Ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę, todėl medikai sako, kad svarbu žinoti ne tik apie klasikinius odos požymius, bet ir naujausius atradimus, kurie gali padėti identifikuoti riziką dar anksčiau.
Ko ieškoti, žvelgiant į akis?
Ilgą laiką didžiausia rizika susirgti melanoma buvo siejama su daugybe pigmentinių apgamų ar strazdanų, šviesia, lengvai nudegančia oda ir šeimos istorijoje buvusiais melanomos atvejais. Pastaruoju metu vis daugiau mokslininkų aiškinasi, kokia informacija apie šios ligos riziką užkoduota mūsų akyse.
„Prieš trejus metus Australijos mokslininkai nustatė, kad žmonės, turintys tris ar daugiau pigmentuotų rainelės darinių, 45 proc. dažniau serga odos melanoma, net atsižvelgiant į odos tipą ir apgamų skaičių. Panašią sąsają tarp rainelės pigmentinių dėmių ir melanomos pastebėjo ir Lietuvos tyrėjai. Tai reiškia, kad į šiuos požymius ypač verta atkreipti dėmesį mūsų tautiečiams“, – sako Lazerinės dermatologijos centro gydytojas.
Pernai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai ištyrė beveik 400 žmonių, bandydami išsiaiškinti, kokie bruožai būdingi melanoma sergančių žmonių akims. Tyrimas parodė, kad specifiniai akių požymiai – mėlyna arba pilka periferija, mėlyna apykaklė ir rainelės pigmentinės dėmės – sergantiems melanoma pasitaiko beveik tris kartus dažniau nei sveikų žmonių grupėje.
„Žinoma, pažvelgti žmogui į akis neužtenka, norint nustatyti diagnozę, tačiau tam tikri rainelės požymiai gali būti įspėjamasis signalas. Tokiems žmonėms rekomenduojama bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti odą ir ypač rūpintis jos apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių“, – pastebi dr. V. Sidorovas.
Kada verta sunerimti?
Kasmet visame pasaulyje melanoma nusineša apie 57 tūkst. gyvybių. Prognozuojama, kad iki 2040 metų šie skaičiai augs dar 50 proc. Laiku ją pastebėjus, pasveikimo tikimybė išlieka itin didelė.
Onkodermatologo dr. V. Sidorovo teigimu, tikrinantis kartą per metus, tikimybė aptikti odos vėžį dar pirmoje stadijoje išauga iki 80 proc.
„Norint išvengti uždelstų odos vėžio atvejų, reikėtų atsiminti dvi pagrindines taisykles. Skubiai į medikus būtina kreiptis tuo atveju, jei ant odos pasirodo naujas darinys ar naujas apgamas, kuris nepanašus į kitus apgamus, arba tuomet, kai atsirado žaizda ir nesugyja per du mėnesius“, – pataria Lazerinės dermatologijos centro gydytojas.
Anot jo, apgamai, kurie sparčiai keičiasi, taip pat yra rimtas signalas nebedelsti. Specialistas pataria laikytis paprastos taisyklės – namuose bent kartą per mėnesį apžiūrėti savo apgamus ir stebėti bet kokius pokyčius.
Medikai atkreipia dėmesį ir į statistiką – daugiausia sergančių odos vėžiu yra tarp žmonių, perkopusių 50 metų. Tai yra amžius, nuo kurio onkodermatologai primygtinai siūlo tikrintis reguliariai.
