Gydytoja taip pat atskleidė, kokie dar simptomai išduoda artėjantį nualpimą.
Veiksmas vyksta staigiai
D. Rinkūnienė papasakojo, kas yra sinkopė, dar kitaip žinoma, kaip apalpimas arba kolapsas.
„Sinkopė – tai laikinas sąmonės netekimas, kuriam būdinga staigi pradžia, trumpa, iki 20-ies sekundžių, trukmė bei savaiminis ir visiškas atsigavimas. Ištikus sinkopei žmogus nesugeba išlaikyti kūno padėties ir nukrinta.
Didžiausias pirmojo apalpimo epizodo paplitimas stebimas 10-35 metų amžiaus žmonėms, tačiau reikia pastebėti, kad sinkopės paplitimas vėliau didėja su amžiumi, ypač virš 70 metų.
Sinkopės sudaro nuo 1 iki 3 proc. visų pacientų vizitų priežasčių į skubios pagalbos skyrių. Taip pat būtina paminėti, kad apalpimą bent kartą per savo gyvenimą patiria 30 – 50 proc. visų gyventojų”, – pagrindine informacija apie alpimą pasidalijo gydytoja.
Šis procesas gali pasireikšti keliais simptomais:
„Smegenų perfuzijos sutrikimas – pagrindinis sinkopės patofiziologinis mechanizmas. Jis gali būti sąlygotas trumpalaikio 6-8 sekundžių trukmės smegenų kraujotakos sustojimo, sistolinio kraujo spaudimo sumažėjimo iki 60 mmHg, ar smegenų oksigenacijos sumažėjimo daugiau nei 20 proc.
Prieš alpimą žmonės dažniausiai jaučia vadinamąjį prodromą, pasireiškiantį galvos svaigimu, mirgėjimu akyse, klausos sutrikimu, padidėjusiu prakaitavimu ir kitais simptomais.“
Gali pasireikšti visiems
Anot gydytojos, yra kelios priežastys, dėl kurių mes alpstame. Tai gali būti refleksinė sinkopė, ortostazinė hipotenzija arba širdinė sinkopė.
„Refleksinė sinkopė yra dažniausiai pasitaikanti apalpimo rūšis, ypač jauniems pacientams. Ji pasireiškia dėl refleksiškai sukelto staigaus širdies susitraukimo dažnio suretėjimo ir kraujo spaudimo sumažėjimo, kurį išprovokuoja ilgesnis stovėjimas ar patirtas emocinis stresas, skausmas, medicininės procedūros.
Vyresniems asmenims būdingesnis ortostazinės hipotenzijos sukeltas apalpimas, kuomet stebimas ženklus arterinio kraujo spaudimo sumažėjimas pakeitus kūno padėtį, pavyzdžiui, staiga atsistojus iš gulimos pozicijos ar ilgiau pastovėjus.
Šio tipo alpimus dažnai sukelia vartojami kraujagysles plečiantys medikamentai, skysčių netekimas, ar autonominės nervų sistemos sutrikimai, sergantiems Parkinsono liga, išsėtine skleroze, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis.
Refleksinės ir ortostazinės kilmės alpimai yra apie 75 proc. laikino sąmonės netekimo priežastimis“, – paaiškino specialistė.
Ji pridūrė, kad yra dar viena priežastis, kuri lemia nualpimus. Ji, anot gydytojos, labai pavojinga:
„Pati pavojingiausia alpimų priežastis – širdinė sinkopė, sukelta širdies ritmo ar laidumo sutrikimų. Ji labiau būdinga asmenims jau sergantiems struktūrine ar išemine širdies liga. Apie 10 proc. alpimų priežasties nustatyti nepavyksta net ir atlikus išsamų pacientų ištyrimą.“
Svarbu įvertinti aplinkybes
Sinkopės pavojingumas taip pat nustatomas ir įvertinamas pagal aplinkybes, kuriomis žmogus nualpo.
„Alpimas yra simptomas, kurį sukelia tiek gerybinės tiek gyvybei pavojingos būklės. Todėl, norint įvertinti alpimo pavojingumą, svarbu, kad alpimą patyręs asmuo ir įvykio liudininkai detaliai papasakotų įvykio aplinkybes.
Jeigu alpimas įvyksta asmenims sergantiems širdies liga, fizinio krūvio metu, gulint, taip pat jeigu prieš alpimą pacientas jaučia dažną širdies plakimą, skausmą krūtinėje ar pilve, bei esant šeiminei staigios mirties anamnezei šeimoje ir (ar) stebinti patologinius pokyčius elektrokardiogramoje, pacientas stacionarizuojamas į gydymo įstaigą ir atliekamas kruopštus ištyrimas.
Dažnai besikartojantys alpimai įvyksta tokiomis pačiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, ilgiau pastovėjus ar staiga pakeitus kūno padėtį, priskiriami gerybinėms sinkopėms“, – kalbėjo gydytoja.
Ką daryti žmogui nualpus?
D. Rinkūnienė taip pat patarė, ką daryti nualpus žmogui. Ji tikino, kad yra svarbiausia reaguoti greitai.
„Pirmiausia reikia įvertinti ar sąmonės netekęs asmuo kvėpuoja ar čiuopiate jo pulsą, kadangi pirmomis sekundėmis sunku nustatyti ar pacientas tik nualpo ar įvyko staigi širdinė mirtis.
Jeigu nestebite kvėpavimo ar negalite apčiuopti pulso, stebite traukulius – nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kitu atveju nualpęs asmuo turėtų išlikti horizontalioje pozicijoje kol pilnai atsigaus, nerekomenduojama jo kelti, sodinti, duoti gerti.
Esant galimybei rekomenduojama atverti langą, įleisti gryno, vėsesnio oro, atlaisvinti veržiančius drabužius, uždėti sudrėkintą rankšluostį ant kaktos, pakelti kojas.
Jeigu asmens būklė pablogėja, pasikartoja alpimas gulint ar sąmonės netekimas užtrunka ilgiau negu 1 minutę rekomenduojama kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – paaiškino specialistė.
