Kauno technologijų universiteto (KTU) profesoriai kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kolegomis dirbo tirdami galimybę Parkinsono ligą nustatyti iš balso dar jai nespėjus pažengti.
KTU mokslininkas Rytis Maskeliūnas papasakojo, kas tai per programėlė, kaip ji veikia ir koks jos tikslumas.
Ligai nustatyti – virpuliai nebūtini
Mokslininkas pasakojo, jog dažnai Parkinsono liga asocijuojama su kūno virpuliais. Tačiau Parkinsono ligai nustatyti nebūtina laukti šios stadijos. Galima ir ankstyvesnė diagnostika.
„Tradiciškai, daugelis Parkinsoną asocijuoja su virpuliukais, akiai pastebimais pakitimais. O mes iškart galvojame apie ankstyvesnį laiką, kaip nustatyti, kai liga dar nesimato.
Kartais galbūt nepastebime Parkinsono ligos simptomų, o ir kas gyvena kartu nepastebi. Tad nusprendėme paanalizuoti ligą iš balso. Čia toks savotiškai unikalus tyrimas, jų pasaulyje iš balso nėra atliekama labai daug.
Mes patikrinome tą sprendimą su lietuviškų ir itališkų duomenų rinkiniu, dar kolegos iš Lenkijos turėtų atsiųsti duomenų, nes renka Parkinsono liga sergančių žmonių balsus. Ir taipogi neseniai pavyko užmegzti ryšius su Egipto mokslininkais, galbūt pavyks gauti duomenų ir iš ten.
Tai su balsu įdomu tai, kad žmogui nereikia suprasti, kokia kalba šneka žmogus. Esmė yra kalbėjimas, o ne tai, kas pasakyta. Mes analizuojame skambesį ir iš jo bandome suprasti, ar yra požymių, iš kurių gali būti Parkinsonas, ar nėra“, – apie tai, kokį išradimą kuria, pasakojo R. Maskeliūnas.
Veikimo principas – paprastas
Pašnekovas taip pat paaiškino, kaip veikia technologija. Jis tikino, kad ji galėtų padėti gydytojams ankstyvajai pacientų diagnostikai.
„Iš principo, šnekant ūkiškai, tai yra programėlė, kuriai pakalbi, telefono viduje dirbtinio intelekto algoritmas paskaičiuoja, prognozuoja ir duoda duomenis, kokia Parkinsono ligos simptomų tikimybė.
Sužinojus tokią informaciją, nereikėtų šventai tikėti dirbtiniu intelektu, o nuvykti pas gydytoją-specialistą, kuris ištirtų ir duotų tikslią diagnozę.
Tai tarsi pirmas žingsnis diagnozei. Mes jį darėme gydytojams, ne pacientams“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat prisiminė, iš kur kilo mintis sukurti tokią technologiją.
„Idėja kilo iš kito tyrimo, nustatančio vėžio ligą iš balso. Kadangi sėkmingai pasisekė tai sukurti, tai ėmėmės ir kito tyrimo su Parkinsonu.
O poreikis buvo patiems gydytojams, kad jie turėtų vadinamąjį atrinkimo įrankį, kad greitosiomis galėtų supozicionuoti rizikos faktorius. Nes iš klausos, jei neanalizuoji specialiomis programomis, yra sunku tiek žmogui, tiek specialistui išgirsti. O šitos priemonės geba perrinkti eilę požymių, paskaičiuoti, palyginti ir prognozuoti ar yra ligos patologijos, ar ne“, – pridėjo jis.
Veikia apie 80 proc. tikslumu
Paklaustas, kokiu tikslumu veikia ši technologija, mokslininkas atsako, jog maždaug apie 80 proc. tikslumu. Tačiau prideda, kad norint masiškai naudoti įrankį, reiktų padirbėti daugiau.
„Duomenų rinkinio rėmas laboratorinėmis sąlygomis vyrauja nuo 83-86 procentų. Bet jis yra reflektuojamas būtent to testuoto duomenų rinkinio. Tai viso pasaulio žmonės: ribotas skaičius žmonių Lietuvoje, ribotas skaičius žmonių Italijoje.
Tikimės, kad duomenys dar prasiplės ir didesnis mastas pasakys apie procentų tikslumą daugiau, bet manau, kad bus apie 80 procentų.
Ar to pakanka? Medicininės diagnostikos priemonei tai yra mažoka, bet su tuo turėtų būti dirbama ir tikslumo procentas turėtų būti gerinamas.
Bet jeigu dirbant iš tos pusės, kad tai galėtų būti savipasitikrinimo priemonė, sprendžiant ar nueiti pas gydytoją, tai sprendimas ganėtinai neblogas“, – tikino R. Maskeliūnas.
„Pas mus šiai dienai yra labai daug teisinių dalykų, kurie riboja programėlę. Dėl paprasto teisinio dalyko negalime paleisti technologiją: įsivaizduokime tą vieną atvejį iš milijono, kai žmogus serga Parkinsonu, o programėlė sako, kad viskas gerai. Tai ką į teismą paduos? Universitetą“, – reziumavo mokslininkas.
