Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
14
Alenos kepiniai palieka be žado (nuotr. asm. archyvo)

Šiauliuose gyvenančios Alenos kepiniai – tarsi tikrų tikriausi meno kūriniai, kuriuos net valgyti gaila. Pati moteris, nors ir mėgo gaminti, niekada netikėjo, kad jos pagrindiniu darbu taps būtent meduolių ir tortų gamyba.

14

Šiauliuose gyvenančios Alenos kepiniai – tarsi tikrų tikriausi meno kūriniai, kuriuos net valgyti gaila. Pati moteris, nors ir mėgo gaminti, niekada netikėjo, kad jos pagrindiniu darbu taps būtent meduolių ir tortų gamyba.

REKLAMA

Būdama maža, Alena vasaras leisdavo pas močiutę ir mėgdavo žiūrėti, kaip ji marinuoja įvairias vasaros gėrybes – agurkus, grybus. Močiutė turėjo ir storą knygą, kurioje buvo receptų visokiems skoniams: nuo salotų iki pyragėlių. Receptai buvo iškirpti ir iš žurnalų ar laikraščių, o kai kurie užrašyti ir močiutės ranka.

„Aš galėjau valandomis vartyti ir skaityti tą knygą. Gaminti bandžiau ir pati, bet ką gali iškepti vaikas, kai jam 6-7 metai? Taip aš ir išmokau“, – sako ji.

REKLAMA

Nuo nulio pradėjo Lietuvoje

Po kurio laiko Alenos močiutės nebeliko, tačiau jos receptų knyga yra iki šiol. Visgi, net ir mėgdama gaminti bei savo rankose turėdama brangiąją močiutės receptų knygą, moteris nė negalėjo pagalvoti, kad tortų ir meduolių gaminimas taps ne tik hobiu, bet ir darbu.

„Tortais ir meduoliais nesidomėjau, kol negimė mūsų antras sūnus. Kažkada „Instagram“ pamačiau meduolius, kurie buvo skirti Valentino dienai ir man jie taip patiko, kad pagalvojau, kodėl aš taip nemoku?! Ir pradėjau mokytis. Iš pradžių pradėjau lankyti kursus, supratau jų gamybos principą ir pradėjau tobulinti savo pačios meistriškumą. Man prireikė 2-3 metų, kol man patiko gaunamas rezultatas“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA

Meduoliai kaip mat užpildė jų namus ir šeimai net atsibodo juos valgyti, todėl Alena ėmė juos dovanoti ir vežti pažįstamiems į sodą, į mokyklą ar gimimo dienos proga. Pamažu atsirado ir pirmieji užsakymai. Tačiau vėliau Alenos vyras gavo pasiūlymą dirbti Lietuvoje ir jie persikėlė gyventi į Šiaulius.

Lietuvoje Alenai viską teko pradėti nuo nulio. Čia neturėjo nei draugų, nei pažįstamų.

„Labai ilgai dėl to išgyvenau, o paskui nusprendžiau, kad galbūt mano hobis padės susirasti draugų ir pažįstamų? Nusprendžiau savo darbus įkelti į „Facebook“. Taip atsirado pirmieji užsakymai, o vėliau ir draugai“, – šypteli moteris.

Netrukus žmonės ėmė teirautis ne tik dėl meduolių, bet ir dėl tortų. Nors tuo metu moteris dar nesiūlė tortų, tačiau nusprendė, kad verta pabandyti.

„Aišku, iškart nesigavo, reikėjo padaryti daug klaidų prieš tai, kol pasiekiau tokį rezultatą, kurį matome dabar“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA

Tortas keliavo net į Nidą

Paklausimas dėl torto tapo lemtingu ir dabar Alena, kuri „Instagram“ pasivadinusi @my_sweet_stories vardu, siūlo neįtikėtino grožio tortus, kurie be abejonės taps stalo puošmena. O dar geriau tai, kad moteris gali išpildyti įvairiausius mažiausiųjų klientų norus ir taip jų gimimo dieną paversti dar ypatingesne.

„Aš dievinu vaikiškus tortus! Man patinka matyti vaikų akyse laimę ir susižavėjimą, ypač, kai mato savo mėgstamiausius herojus ant gimtadienio torto. Sunku perduoti šias emocijas. Man visada labai sunku sulaukti atsiliepimų, kaip praėjo šventė ir ar patiko tortas.

Šiauliuose, kaip ir kituose miestuose, daug vaikų ir visiems norisi įtikti. Juk mažieji klientai yra patys reikliausi. Už tai aš juos ir myliu. Jie priverčia mane daryti tai, ko nemokėdavau anksčiau. Ir taip smagu, kad su kai kuriais iš jų susitinkame jau ne pirmus metus. Jie pasitiki manimi, kad padarysiu jų šventę linksmą ir skanią“, – šypsosi moteris.

Alenos darbai išgarsėjo taip, kad visų užsakymų viena nebeaprėptų. Moteris sako, kad jai labai pasisekė, kad susirado puikią pagalbininkę Elvyrą, be kurios jau neišsiverstų:

REKLAMA
REKLAMA

„Juk kartais užsakymo aptarimas užima ir keletą dienų ar net savaičių. Reikia viską aptarti iki smulkmenų, paruošti, iškepti“, – aiškina ji.

Moteris sako, kad visuomet labai nerimauja dėl kiekvieno torto, kaip jis pasieks šventę, kokį įspūdį paliks. Kartą vienas vestuvėms keptas tortas keliavo net į Nidą. Moteris šypteli, kad dėl jo išgyveno lyg dėl savo vaiko. Laimei, tortas savo tikslą pasiekė saugiai.

„Svajoju toliau vystytis šioje sferoje ir dažniau susitikti su nuotakomis, organizuoti degustacijas.  Juk vestuviniai tortai ir atskira istorija ir apie juos galima pasakoti be galo ir be krašto“, – šypsosi Alena.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų