Išties šiandien beveik nerasime žmogaus, kuris nežinotų, kas yra pūslelinė, arba herpesas (lot. herpes – pūslingas išbėrimas).
Dažniausiai pasitaikanti infekcija – paprastoji pūslelinė, kurią sukelia Herpessimplex virusas. Kaip užsikrečiama herpes infekcija, kam ir kodėl ji pavojinga ir kaip elgtis, kad ja neužkrėstume artimųjų, pasakoja gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.
Kai nusilpsta imunitetas
Paprastai šiuo virusu užsikrečiama vaikystėje. Mus mylintys tėvai, kurie dažniausiai jau yra užsikrėtę šiuo virusu, jį pasėja mus bučiuodami. „Pirmasis šio viruso pasireiškimas – faringitas ar laringitas, arba burnos gleivinės uždegimas, kuriam būdingos skausmingos žaizdelės, porą dienų pakilusi temperatūra. Vaikas pasveiksta, bet virusas lieka gyventi jo nervų sistemoje“, – aiškina gydytoja.
Nešiotojo organizme virusas tarsi miega, tačiau, susidarius palankioms sąlygoms – nusilpus imuninei sistemai, jis pabunda ir sukelia bėrimą. Dieną ar dvi prieš tai dažniausiai jaučiamas peršėjimas, dilgčiojimas ar deginimasą, paskui iškyla pūslelės, kurios vėliau plyšta ir susiformuoja šašai, kurie maždaug po 7–10 dienų nukrinta.
Pavojinga aplinkiniams
Gydytoja pataria sergantiesiems (kai pasireiškęs bėrimas) ant pūslelių užsiklijuoti apsauginius pleistrus, nes jie gali būti pavojingi silpnesnę imuninę sistemą turintiems asmenims – į jų organizmą patekusi infekcija gali išplisti ir net komplikuotis.
„Sergantysis taip pat neturėtų dalytis su kitais žmonėmis stalo indais ir įrankiais, veidui skirtais rankšluosčiais. Šiuos daiktus reikėtų plauti aukštesnėje temperatūroje. Nevertėtų kartu su sergančiuoju naudotis tuo pačiu lūpų pieštuku, kitomis kosmetikos priemonėmis. Nepatartina su juo ir bučiuotis“, – sako I.Kisielienė.
Medikė taip pat pabrėžia, kad pūslelės besilaukiančios moters lyties organų zonoje gali sukelti pavojų naujagimiui, todėl nėščioji būtinai turėtų pasikonsultuoti su ją gydančiu gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją
Kai kuriems žmonėms pūslelinė iš viso gali pasireikšti vos vieną ar du kartus. Ne bėda, jei lūpas išberia ir kartą per metus. Tokiu atveju I.Kisielienė pataria įsigyti vaistinėje acikloviro kremų, pleistrų ar kremo su cinku.
Nors daugeliu atveju pūslelinė praeina be pėdsakų, dažnai nuo jos kenčiantiems žmonėms medikė pataria kreiptis į dermatovenerologą, nes, jei berti pradėjo dažnai, nei tepalas, nei pleistras nepadės – greičiausiai teks vartoti gydytojo paskirtus antivirusinius vaistus.
„Juos reikia gerti pirmąsias 1–2 paras, kai pajuntami pirmieji simptomai. Jei pavėlavote ir jau susidarė šašas, vaistų vartoti neverta“, – aiškina gydytoja. Ji priduria, kad dažnai pūsleline sergantiems žmonėms, kurių imuninė sistema yra silpna, gali būti skiriamas profilaktinis gydymas – kasdien gerti antivirusinius preparatus.
Gydytojos teigimu, antivirusinių tepalų nauda yra abejotina. „Tai visai kas kita nei dezinfekuojantys, gijimą skatinantys ar šašus džiovinantys tepalai. Antivirusiniai tepalai gal šiek tiek sumažina simptomus, tačiau kartu padidina viruso atsparumą vaistams. Tad kur kas naudingiau vartoti apsaugančius nuo viruso platinimo pleistrus, džiovinančio ir dezinfekcinio poveikio priemones, pavyzdžiui, cinko oksido turinčią pastą ar juodąją arbatą“, – aiškina dermatovenerologė I.Kisielienė.
