• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pažvelgus pro langą matyti, kad rudeniniai lapai pamažu nukloja žemę, o vakarai tampa tamsiu ir netgi mistišku laiku. Visa tai – ne veltui. Pamažu rimstanti gamta rodo, kad jau Vėlinių laikas.

Pažvelgus pro langą matyti, kad rudeniniai lapai pamažu nukloja žemę, o vakarai tampa tamsiu ir netgi mistišku laiku. Visa tai – ne veltui. Pamažu rimstanti gamta rodo, kad jau Vėlinių laikas.

REKLAMA

Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie Vėlinių laiko ypatumus ir poelgius, kurie drumsčia protėvių ramybę kapinėse, pasakojo Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė, sociologė Inija Trinkūnienė.

Vėlinės – tai ne diena, o laikotarpis

Pirmiausia Inija Trinkūnienė atkreipė dėmesį, kad Vėlinių laikas turėjo ypatingą svarbą jau nuo pačių seniausių laikų. Pasak jos, lietuviai šiuo periodu prisimindavo protėvius ir juos pagerbdavo.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra labai svarbus ir reikšmingas laikas. Per Vėlines yra išlikusi labai stipri ryšio su mirusiaisiais tradicija, kuri siekia labai senus laikus.

REKLAMA

Kada kalbame apie Vėlines, tai reikia pasakyti, kad tai nėra tik viena diena, tai yra visas laikotarpis“, – sakė ji.

Krivė tikino, kad toks laikas – šventas. Anot jos, netgi pati gamta liudija apie tai, kad šiuo periodu daugiau kalbama apie pabaigą:

„Mūsų tradicijoje, lietuvių tradicijoje, tas laikas buvo laikomas šventu. Tai metas, kai gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai priartėja.

REKLAMA
REKLAMA

Atėjus šiam metų laikui, atvėsus orams atrodo, tarsi žemės ir pasaulio gyvybinės galios sumenksta, tarsi apmiršta. Tad tas metas yra vadinamas vėlių metu.“

Vėlių pagerbimo tradicijos

Kaip pasakojo I. Trinkūnienė, šiuo metu mes esame pripratę per Vėlines eiti į kapines nešini gėlėmis ir žvakutėmis. Tai – šių dienų vėlių pagerbimo ritualas.

„Iš tiesų, mes jau ir dabar matome, kad jau prieš savaitę visi pradėjo eiti ir lankyti savo giminaičių mirusiųjų, uždegti žvakeles“, – teigė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O pasiteiravus, kaip anksčiau lietuviai pagerbdavo mirusiųjų vėles, ji pasidalijo keliais ritualais. Pasak jos, vienu ar kitu būdu dėmesys joms skiriamas būdavo visuomet. Tradicija išlikusi iki šių dienų – ugnies simbolika.

„Kaip buvo labai senais laikais – sunku pasakyti, bet mes vis dar turime tradiciją, kad vėlių pagerbimas yra nuo senų laikų.

REKLAMA

Dzūkijoje yra paprotys susiburti kaimo bendruomenėje ir ateiti į kapines, uždegti lauželį. Svarbus elementas yra ugnis, dabar degame žvakutes. Tiek anksčiau, tiek dabar prie ugnies prisimenami mirusieji“, – pasakojo krivė.

Ji pridėjo, kad jie su Senovės baltų religine bendrija „Romuva“ taip pat turi savus mirusiųjų pagerbimo ritualus. Anot jos, šios apeigos skirtos pagerbti tiems išėjusiesiems, kurių su mumis nebėra jau labai ilgą laiką.

REKLAMA

„Dar noriu pasakyti apie „Romuvos“ tradiciją. Mes praturtinome, praplėtėme mirusiųjų minėjimo papročius.

Mes Vėlinių metu, tuo laikotarpiu, važiuojame ant pilkapių ir uždegame žvakutes ne tik savo artimiesiems, kada važiuojame į kapines, bet ir labai seniems protėviams.

Mes jau daug metų tai darome, tokiu būdu pagerbiami seniai mus palikusieji. Uždegamos ugnelės, giedamos šventos giesmės. Tokiu būdu prisimenami tie, kurie paliko mus“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė pridėjo, kad tamsiuoju metų laiku mirusieji prisimenami ne tik per Vėlines – taip pat vis dar gajus paprotys per Kūčių vakarienę padėti mirusiesiems lėkštę prie stalo.

Kas sudrumsčia vėlių ramybę kapinėse?

Pasiteiravus, kaip pridera elgtis kapinėse, ji atskleidė, kad svarbiausia – ryšys su mirusiaisiais. Pasak jos, bendravimas su mirusių protėvių vėlėmis yra esminė užduotis kiekvienam, apsilankiusiam kapinėse.

REKLAMA

Taip pat ji pridėjo, kad tam tikrų veiksmų kapinėse daryti negalima. Jie gali drumsti protėvių ramybę.

„Žiūrint iš to, kas vyksta, tikriausiai reikėtų atsisakyti perteklinių dalykų. Pertekliniai, t. y. tokie kaip žvakės, kurias įdedame į plastmasines pakuotes. Taip pat plastmasinių gėlių ir panašių atributų. Šie dalykai, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, neprisideda prie tvarumo ir teršia gamtą.

REKLAMA

Svarbiausia yra ne kiekis, o žmogaus santykis su vėlėmis. Jis turi būti pagarbus, mes turime pasikalbėti su išėjusiaisiais mintimis, per maldą, per giesmę“, – pabrėžė specialistė.

Ji taip pat pridėjo, kad kadangi bendravimas su vėlėmis turi būti ramus, jokie nepriderantys veiksmai kapinėse nėra galimi.

„Turi būti ramus bendravimas, tad triukšmas, garsi muzika ir kiti su linksmybėmis susiję, neadekvatūs veiksmai neprisideda prie darnos, prie tokio gražaus bendravimo“, – teigė ji.

REKLAMA
O tai gelei kiek vandens islaistyta? Trashu kiek sunaudota? Cia kas tvarumas?
tvarumas jau kaip komunizmo kurimas..kisa pro visus galus..
dejom ir desim ,isbuna apskritus metus...o gyvos kiek ?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų