Visgi draudikai atkreipia dėmesį, kad net ir tvirtas akmuo neapsaugo nuo audrų, medžių žalų ir vandalizmo. Žala kapavietėms gali tapti ir nemalonia staigmena atvykus aplankyti artimųjų kapų, ir nemažu finansiniu nuostoliu, rašoma pranešime spaudai.
„Pastebime, kad dengimas granitinėmis plokštėmis tampa populiarus ne tik naujose kapavietėse – klientai vis dažniau nori restauruoti senas kapavietes, nes jų nebetenkina antkapiai ar plytelėmis uždengtas kapavietės plotas.
Be to, gyventojai vis dažniau renkasi ir didesnius paminklus, kad užtektų vietos įrašyti šeimos narių vardus ir datas. Dėl šių priežasčių investicijos paminklams ir kapavietėms įrengti yra smarkiai išaugusios“, – sako kapaviečių įrengimo įmonės „Monumentas“ projektų vadovė Deimantė Dindaitė.
Vis tik ekspertė pabrėžia − nepaisant granito plokščių ilgaamžiškumo ir lengvos priežiūros, jas svarbu apsaugoti nuo galimų pažeidimų, nes pažeidus akmens gaminius jie dažniausiai ne taisomi, o keičiami naujais.
„Kapavietės dažnu atveju būna įrengtos medžių paunksmėse, todėl užvirtus medžiui ar jo šakai granito gaminiai gali įtrūkti ar įskilti. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai dėl didelio vėjo lūžtančios šakos apgadina ar nuverčia paminklus arba kapavietę sugadina ant jos užvažiavęs automobilis“, – sako D. Dindaitė.
Pasak jos, deja, daugėja ir vandalizmo atvejų, kuomet piktavaliai išvarto ar išniekina paminklus, pažeidžia dekoracinius elementus, tvoreles. Atnaujinimo darbai neretai būna sudėtingi ir reikalauja papildomų investicijų.
Didžiausia kapinių žala šiemet – kone 5 tūkst. eurų
Remiantis didžiausio šalies draudiko „Lietuvos draudimas“ duomenimis, šiais metais fiksuota didžiausia kapinių žalos suma siekia 4,7 tūkst. eurų. Tuo metu vidutinė kompensacijos suma kapinių žaloms padengti sudaro apie 1,7 tūkst. eurų, rodo bendrovės statistiniai duomenys.
„Pastaraisiais metais sulaukiame vis daugiau kreipinių dėl paminklams padarytos žalos. Skaičiuojant nuo 2022 metų, tokių žalų skaičius kasmet ūgteli dvigubai.
Kapavietes niokoja ne tik audros ar krentantys medžiai, bet ir piktavaliai asmenys − kapinėse pasitaiko vagysčių, vandalizmo atvejų bei kitų kapavietes apgadinančių incidentų“, – sako A. Juodeikis.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, paminklų draudimas apima visus kapavietėje esančius paminklus, tvoreles ar kitus stacionarius statinius, išskyrus laikinus, medinius ar neturinčius pamatų objektus.
Įvykus draudžiamajam įvykiui, kompensuojamos ne tik analogiško paminklo įsigijimo išlaidos, bet ir jo atstatymo darbų kaina. Nuostoliai gali būti atlyginami daugiausia už 3 kapavietes, esančias bet kurioje šalies vietoje.
Minėtos draudimo bendrovės duomenys rodo, kad daugiausiai kapaviečių žalų fiksuojama Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.
Kaip prižiūrėti kapavietes
Nusprendus dengti kapavietę akmens plokštėmis, kapaviečių įrengimo specialistė D. Dindaitė pataria nepamiršti, jog ant juodų plokščių, nors jos ir atrodo gražiai, itin matosi dulkės, apnašos, kiti nešvarumai.
Praktiškesnis variantas būtų rausvų, žalsvų ar pilkšvų atspalvių granito gaminių pasirinkimas.
„Kai kurie klientai vietoje granito plokščių pasirenka naudoti smulkius akmenukus, palikdami tik nedidelį plotelį gėlėms ar kitoms dekoracijoms.
Tokiu atveju reikia atsižvelgti į vietovę: jeigu šalia kapavietės yra lapuočių medžių, rudenį bus sudėtinga išrinkti lapus, ant kapų nuolat kris smulkios šakelės, tad tokia kapavietė reikalaus daug priežiūros“, − pataria D. Dindaitė.
Artėjant mirusiųjų lankymo savaitgaliui, ekspertė taip pat pataria kapus dekoruoti tvariau, atsisakant plastikinių gėlių ir žvakių. Ji pataria verčiau rinktis daugiametes ar džiovintas gėles, vazoninių gėlių kompozicijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
