Profesorius šią ligą vadina vaikų žudiku: esame ant parako statinės

Lietuvoje registruojama daugiausiai susirgusių meningokokine B tipo infekcija tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei Airijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Kaip atpažinti šią infekciją ir kokiomis priemonėmis su ja kovoti, antradienį atskleidė Lietuvos medikai, susirinkę į diskusiją Vilniuje.

Naujausia apklausa rodo, kad beveik du trečdaliai tėvų, auginančių iki dešimties metų vaikus, teigia žinantys nepakankamai, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie meningokoką B ir jo keliamą grėsmę.

Vaikų žudikas 

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius dr. Rimantas Kėvalas meningokoko B infekciją vadina tikru vaikų žudiku.

„Meningokokas B – tai sunki bakterinė infekcija. Lietuvoje ši infekcija yra paplitusi net 2,5 karto plačiau nei kitose Europos šalyse. Kas keisčiausia, net tokiose kaimyninėse šalyse kaip Estija ir Latvija, ši infekcija pasitaiko 7-8 kartus rečiau. Galima sakyti, kad esame ant parako statinės“, – sako profesorius.

Pasak R. Kėvalo, mirtingumas dėl šios infekcijos yra net 10-15 proc. Pacientai dažnai į ligoninę dėl šios infekcijos atvažiuoja net po dvidešimties valandų, o neretai nieko nebūna galima padaryti jau po aštuonių valandų.

„Kiekvienais metais ši infekcija nusineša apie 10 gyvybių. Kas liūdniausia, pagrindinis mirtingumas ir sergamumas yra vaikai iki penkerių metų“, – pabrėžia R. Kėvalas.

Tėvai žino per mažai

Nors šiomis dienomis prieiga prie interneto yra labai plati, o informacijos galybė, vis dėlto iš apklausoje dalyvavusių tėvų, net 62 proc. prisipažino, kad jie nežino arba žino nepakankamai apie meningokoko B infekciją.

„Apie 10 proc. suaugusiųjų yra šio viruso nešiotojai ir jie net nežino, kad jį turi. Jis pas mus tyliai, ramiai snaudžia. Deja, juo galima užkrėsti bendradarbius, kolegas ir vaikus“, – patikina profesorius.

REKLAMA

Profesoriaus teigimu, jeigu pasaulyje kiekvienas vaikas turėtų švaraus vandens ir vakcinas – per metus pavyktų išgelbėti net 14 tūkstančių gyvybių. Didelė dalis vaikų nepatenka į valstybės skiepų kalendorių, todėl tai lieka tėvų atsakomybei. 

Užsikrėsti galima net per seiles

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirblienė pabrėžia, kad norint įveikti priešą, reikia suprasti kaip nuo jo apsisaugoti.

„Meningokoko yra net trylika skirtingų tipų, skirtingų mikrobų. Šeši iš jų patogeniški, tai reiškia – sukeliantys sunkias infekcijas. Šie mikrobai plinta oru, užsikrėsti galima net ir per seiles“, – sako A. Žvirblienė.

Specialistė dar kartą pabrėžia, kad suaugę žmonės, kurie nešioja šiuos mikrobus, nejaučia jokių simptomų.

„Tol, kol tos bakterijos sėdi, jos nesukelia jokių problemų. Tačiau jeigu patenka į kraujotaką, sukelia sepsį, meningitą ir sunkias pasekmes. Pasaulyje labai skiriasi mikrobų paplitimas. Europoje ši infekcija yra itin dominuojanti, o štai Afrikoje, Pietų Amerikoje – dominuoja visai kiti mikrobai“, – patikina specialistė.

Skiepija tik penktadalis tėvų

Lietuva pirmauja pagal meningokokinės B tipo infekcijos susirgimų skaičių. Tai viršija ne tik vidurkį, bet ir kaimyninių šalių statistiką. Pasak A. Žvirblienės, nei medikai, nei mokslininkai neturi tikslaus atsakymo, kodėl Lietuvoje tai yra toks didelis paplitimas. Tai gali liesti tiek imuninę sistemą, tiek gyvenimo aplinkybes.

Rudenį ir žiemą pasireiškia didžiausi šios infekcijos protrūkiai, tiek medikai, tiek mokslininkai sutartinai tvirtina, jog geriausias būdas užkirsti kelią šiai infekcijai – vakcinos.

„Vakcina – tai būdas ištreniruoti mūsų įmuninę sistemą, kad ji specifiškai atpažintų ligos sukėlėją ir neleistų jam pakliūti į mūsų organizmą. Kadangi meningoko B bakterijos paviršiaus struktūros yra panašios į žmogaus ląstelių paviršių, mokslininkai dėjo didžiules pastangas, taikė modernius metodus tam, kad būtų sukurta vakcina“, – sako specialistė.

REKLAMA

Visuomenėje apie vakcinas vyrauja vis dar daug mitų, o skiepyti savo vaikus pasiryžta tik penktadalis tėvų. Norint, kad vakcinos būtų efektyvios, šalyje vaikus skiepyti turėtų mažiausiai 95 proc. tėvų.

„Norėčiau priminti, kad nėra mokslinių duomenų, jog vakcinos sukeltų autizmą. Europoje platinamose vakcinose nėra gyvsidabrio junginių. Vakcinose nėra beždžionių, abortuotų kūdikių ląstelių, o tokie teiginiai pasigirsta iš Seimo tribūnos. Vakcinos nesukelia infekcinės ligos, nesilpnina imuniteto. Pasireiškiantys pašaliniai reiškiniai tai tik imuninis atsakas“, – sako A. Žvirblienė.

Renginyje dalyvavo ir menininkas Algimantas Kensminas, kuris čia pristatė kūrinį „Čia tik lėlė“, vaizduojantį nuo meningokoko infekcijos nukentėjusį vaiką.

Kas yra meningokokinė infekcija?

Meningokokinė infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

Ligos sukėlėjas

Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija. Ši bakterija sukelia beveik pusę bakterinių meningitų. Išskiriama daugiau nei 13 jos tipų, tačiau labiausiai paplitę A, B, C, Y ir W135. Ši infekcija paplitusi visame pasaulyje. Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas, sergamumas dažnai pasiekia epidermį lygį Subsacharinėje Afrikoje, šis regionas vadinamas „meningito juosta“. A tipas Europoje susirgimus sukelia retai, čia labiausiai paplitę B ir C tipai. Susirgimai dažnesni šaltuoju sezonu: rudens –žiemos-pavasario mėnesiais.

Kaip užsikrečiama meningokokine infekcija?

Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienos). Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Pavojus susirgti yra ir kitiems: esant susirgimams virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, nusilpus imunitetui, stresui ir kita.

REKLAMA

Kokie yra simptomai?

Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja - išryškėja odos bėrimas.

Skiriamos šios klinikinės formos: lokalizuotos – lengvos (meningokokų nešiojimas, ūminis nosiaryklės uždegimas); generalizuotos – sunkios (meningokokcemija, meningitas, meningoencefalitas); retos formos (perikarditas, endokarditas, artritas, poliartritas, pneumonija ir kita).

Koks gydymas?

Meningokokinės infekcijos gydymui naudojami antibiotikai. Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?

Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis. Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama: reguliariai plauti rankas; laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę); reguliariai vėdinti ir valyti patalpas; svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.

Skiepai?

Meningokokinės vakcinos įskiepijimas rekomenduojamas asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis (šalių sąrašą galima rasti http://www.ulac.lt/lt/keliautojams).

Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į kraštus, kur ši infekcija yra paplitusi. Tėvams ar globėjams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pastebėjus ligos simptomus – nedelskite, o imkitės veiksmų: kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis; papasakokite apie simptomus, kuriuos pajutote Jūs pats ar Jūsų vaikas; gydytojui pasiūlius, atlikite visus tyrimus, siekiant išsiaiškinti Jūsų ar jūsų vaiko negalavimo priežastį.

Jei po apžiūros Jūs ar Jūsų vaikas buvo išleistas į namus, stebėkite savo ar savo vaiko būklę, esant būklės pablogėjimui, nedelsiant pakartotinai kreipkitės į gydymo įstaigą, nesvarbu ar tai būtų diena ar naktis.


Rašyti komentarą...
L
Laima
2019-09-03 12:22:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ne nu Lietuva visada pirmauja Europoje, serga viskuo kuo begali. Nejuokinkit..
Atsakyti
-1

U
U.V.
2019-09-08 12:46:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nesuabejociau siuo gydytoju niekada.Jis zino,ka sako.Ir nereik verkt,kad brangi vakcina.Imame paskolas,kreditus buitinem prekems,automobiliams ir t.t.,o apie vaiku gyvybe negalvojame.Geriau sausa duona valgyciau kelis menesius,bet vaikas butu paskiepytas.(ir yra).Mes visi tikimes,kad liga nedazna,kad musu tai nepalies.Bet,o jeigu..?
Atsakyti
-1

I
Ina
2019-09-04 09:43:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ligą išties labai baisi . Ir skiepytis reikia , tačiau žmonės bijo pašalinių reakcijų, o jų tikrai būna . Dėl to kai kam sunku apsispręsti . Iš kitos pusės dabar yra tėvų net ir gydytojų kurie iš viso pieš bet kokius skiepus . O kai kas pagalvos , kad čia reklama . Nupirko skiepų ir turės panaudoti , nes pasens . Nuomonių daug. Kažkodėl žmonės nepasitiki .?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų