Profesorius Kėvalas skubiai įspėja tėvus: „Ši liga – vaikų žudikė“

Viena baisiausių ligų pasaulyje vadinama meningokokinė infekcija niekur nedingsta. Šių metų pirmąjį pusmetį ja užsikrėtė 6 asmenys, iš kurių – 2 vaikai. Tačiau lyginant su buvusių metų statistikomis, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas džiaugiasi, kad užsikrėtimų atvejų skaičiai mažėja dėl vakcinacijos įtakos.

Meningokokinė infekcija – bakterinė infekcija, priklausanti sunkių infekcinių bakterijų grupei. Ši liga pasireiškia šaltesniuoju metų periodu, kuomet dauguma žmonių bendrauja būdami uždarose erdvėse. Anot vaikų intensyviosios terapijos gydytojo, profesoriaus R. Kėvalo, liga plinta oro lašeliniu būdu ir yra itin pavojinga:

„Ji sukelia tam tikras meningokokines infekcijų formas: nuo nosiaryklės uždegimo iki sunkaus meningito ir žaibinės meningokokcemijos formos su labai dideliu mirštamumu.“

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), infekcija asmenys užsikrečia artimo kontakto metu, per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Profesorius R. Kėvalas pamini, kad ligos nešiotojais gali būti apie 10-15 asmenų.

Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai, ULAC duomenimis, yra panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja – išryškėja odos bėrimas.

Liga – vaikų žudikė

Ši bakterinė infekcija pavojinga įvairaus amžiaus asmenims, tačiau labiausiai – vaikams iki 5 metų amžiaus. Anot ULAC, pavojus susirgti yra taip pat asmenims, kurie yra sergantys virusinėmis respiracinėmis infekcijomis, yra nusilpęs jų imunitetas, kovoja su stresu.

Meningokokas yra vaikų žudikas. Infekcija paveiki taip pat ir suaugusiems, tik galbūt ji pavojingiausia vaikams iki 5 metų ir suaugusiems nuo 70 metų“, – teigia prof. R. Kėvalas.

Ši bakterinė infekcija pavojingiausia įvairiausių komplikacijų spektru. Anot profesoriaus, jų galima išskirti daugybę:

„Pirmiausiai – psichologinės elgesio komplikacijos. Tai gali būti mokymosi problemos, emocijų, elgesio sutrikimai. Toliau iš neurologinių gali būti tokios komplikacijos kaip: regos, pažinimo, apkurtimo sutrikimai.

Buvo toks vienas straipsnis, kuriame rašoma, kad tyrimo metu stebėta, jog netgi be pasekmių meningokokinę infekciją išgyvenę asmenys daug metų turėjo prastesnę sveikatą ir suprastėjusią gyvenimo kokybę. Kitaip sakant, jų organizmas patyrė didžiulį stresą. Aš jau nekalbu apie tas baisiasias fizines komplikacijas kaip galūnių netekimas, įvairūs randai, inkstų funkcijos sutrikimas ir taip toliau“, – pasakoja profesorius Rimantas Kėvalas.

REKLAMA

Europoje pagal sergamumą Lietuva pirmoji

Pasak prof. R. Kėvalo, Europos vidurkis yra 0,6 atvejų 100 tūkstančių žmonių:

„Be abejo, kai prasidėjo 2018 metais vakcinacija, tie skaičiai gerokai sumažėjo. Palyginimui, maždaug 2013 metais, buvo apie 3 atvejai – 100 tūkstančių gyventojų, tai 2019 m. – 1,3 atvejų tam pačiam skaičiui asmenų.“

Deja, tačiau net ir apmažėjus atvejams, Lietuvoje meningokokinės infekcijos sergamumas išlieka vis tiek didžiausias Europoje.

„Tų atvejų nėra pakankamai daug, bet jie yra skaudūs“, – sako Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.

Anot gydytojo, anksčiau meningokokinės infekcijos atvejų Lietuvoje būdavo apie 80-90. Beveik pusė iš šių visų atvejų buvo vaikai iki 5 metų amžiaus. „Įvairiais metais, aš tik vidurkį pamenu, bet mirdavo nuo 10 iki 20 žmonių ir pusę mirusių sudarydavo vaikai“, – pasakoja prof. R. Kėvalas.

Po truputį situaciją gelbėja vakcinacija

Liga agresyvi tuo, kad imunitetas nespėja jos atpažinti ir laiku su ja susidoroti. Tam, kad organizmas būtų pasiruošęs jai atsispirti, nuo trijų mėnesių amžiaus vaikus rekomenduojama skiepyti vakcinomis nuo meningokokinės infekcijos.

Nuo 2018 metų Lietuvoje šie skiepai yra kompensuojami valstybės. „Kas yra tikrai puiku, kad Lietuvoje vaikai yra skiepijami nuo 2018 metų, kitaip sakant, nuo tada skiepus kompensuoja valstybė, todėl tėvams nereikia mokėti patiems“, – džiaugiasi profesorius.

ULAC duomenimis, 2019 metais iš viso mirė 6 asmenys, tarp jų jauniausias buvo 10 mėnesių kūdikis, o vyriausias – 73 metų amžiaus asmuo.

„Ši statistika kiek keista dėl tokio amžiaus skirtumo pateikimo. Bet faktas yra tas, kad šita infekcija išlieka labiausiai pavojinga, pirmiausia, kūdikiams. Ne veltui skiepijimas pradedamas nuo trijų mėnesių amžiaus“, – aiškina gydytojas prof. R. Kėvalas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2020 metais, meningokokine infekcija užsikrėtė 12 asmenų ( 6 vyrai ir 6 moterys). Net 7 iš šių atvejų buvo vaikai. Šių metų pirmąjį pusmetį meningokoku susirgo 6 asmenys (3 vyrai ir 3 moterys), iš jų – 2 vaikai.

REKLAMA

Nors per savo patirties metus gydytojui yra tekę matyti baisiausių vaikų ligų komplikacijų, tačiau pasiteiravus, ar teko praėjusiais metais matyti žiaurių meningokokinės infekcijos sukeltų komplikacijų, profesorius Rimantas Kėvalas patvirtino, kad neteko. Tą jis sieja su vakcinacija.

„Nežinau, kiek tai susiję su vakcinacija, bet vis dėl to susirgimų skaičius gerokai mažėja. Palyginti su 2019 metais, kuomet buvo iš viso 37 atvejai užsikrėtimų, tai pernai jų gerokai mažiau negu įprastai. Tačiau vėlgi, tai sunku pilnai susieti su vakcinacija, nes kartais pačio proceso būna metiniai svyravimai, bet aš manau, kad vakcinacija vis tiek davė savo efektą ir dėl skiepų pavyksta išgelbėti gyvybes nuo tokios mirtinos infekcijos“, – pasakoja skiepų naudą nuo baisios infekcijos gydytojas prof. Rimantas Kėvalas.

Pandemijos priemonės gelbsti nuo kitų ligų

Anot profesoriaus, suaugusiesiems taip pat pravartu skiepytis. „Na paprastai yra skiepijama ten, kur yra didelis jaunų žmonių buvimas. Lietuvos armijos jaunuoliai, kiek žinau, yra vakcinuojami nuo meningokokinės infekcijos, taip pat dalyje universitetų negalima gyventi bendrabučiuose, jeigu nėra paskiepytas asmuo, nes tiek Amerikos, tiek Kanados universitetuose buvo aprašomi protrūkiai būtent šiose vietose“, – sako vaikų intensyviosios terapijos gydytojas prof. R. Kėvalas.

Infekcijos plitimui stabdyti įtakos turėjo ir dabartinės koronaviruso pandemijos valdymo priemonių reikalavimai:

„Tai kaukės, atstumas, rankų higiena, aš kartais įžiūriu ir nemažai pozityvių dalykų šitos pandemijos. Tai be abejo jos padeda, pažiūrėkite, kur pernai dingo gripas.

Kitose šalyse, kur kaukės nėra reikalingos, nes suvaldyta pandemija, žmonės savanoriškai tiesiog šaltuoju metų periodu jas nešioja, nes mes ir kosime, ir čiaudime, perduodame oro lašeliniu būdų įvairias infekcijas, tuo tarpu ir mūsų kalbamą meningokokinę infekciją.“

REKLAMA

Dėl susiklosčiusios koronaviruso padėties šalyje ir pasaulyje, anot profesoriaus, uždelstų gydyti meningokokinės infekcijos atvejų nebuvo.

„Na, bent jau mūsų įstaigoje, ne“, – tvirtina jis.

Tačiau visgi, didelę įtaką infekcijos plitimo valdymui turi skiepai. Pasak ULAC duomenų, Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į kraštus, kur ši infekcija yra paplitusi. Tėvams ar globėjams pageidaujant  paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.


Rašyti komentarą...
M
Melaa
2021-10-14 05:40:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nama
Atsakyti
0

D
Dvejetukininkais mokina gyventi komentuo
2021-10-14 06:48:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Gedas Faktų ignoravimas rodo ką?
Silpnaprotyste?
Atsakyti
0

L
Liga
2021-10-14 07:31:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Profesorius gal suklydo, uz korona pavojingesnes ligos nebliko ......
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų