Prakalbo iki sąmonės netekimo šuns sukandžioto 10-mečio mama: turi vieną žinią

Praėjusių metų kovą Jekaterinos Litvinionok ir jos sūnaus Kareno gyvenimai pasikeitė negrįžtamai – ramus pasibuvimas pas Kareno senelius baigėsi tragedija. Namų kiemą saugojęs sarginis šuo berniuką sukandžiojo iki sąmonės netekimo.

11

Nors lemtingo įvykio pamiršti nepavyksta, visa tai – jau praeityje. Gerų žmonių, aukojančių „Išsipildymo akcijai“, dėka Karenui atlikta antroji ausų atkūrimo operacija, o jau visai netrukus grįš į Lietuvą, kur laukia netrumpas gijimo procesas.

Dvi paros – tiek laiko Kareno gyvybę gelbėjo medikai. Užpuolimo metu berniukui perkąsta krūtinės ląsta, sukandžiotas veidas, vaikas neteko ausyčių. Tačiau šiandien šeima žiūri tik į priekį ir Karenas sveiksta po antrosios ausų atkūrimo operacijos, atliktos Vokietijoje.

(11 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Karenas sulaukė stebuklo – antrosios ausų atkūrimo operacijos

Atlikta antroji ausų atkūrimo operacija

Spalio 7 dieną Jekaterinos sūnui atlikta operacija praėjo sklandžiai – atlikta viskas, kas ir buvo planuota. Tačiau moteris neslepia, kad 4,5 valandos, kiek truko operacija, rodos, ėjo visą amžinybę.

„Dabar jam atskyrė kremzlinį ausytės karkasą nuo kaukolės, nuo galvos, nes buvo po oda. Persodino odos lopinėlį nuo krūtinės į ausies užpakalinę dalį, nes kai nuo kaukolės atpjovė, ten trūko odos, ją persodino“, – pasakojo berniuko mama.

Prieš tai 10-mečiui Karenui vasarą buvo atlikta pirmoji ausies atkūrimo operacija. Laimei, antroji buvo lengvesnė ir paprastesnė, berniukui nereikėjo atverti krūtinės ląstos, tad ir po operacijos teko kęsti mažiau skausmų:

„Paprastesnė už tai, kad jau šonkaulių netraumavo, tik nuo krūtinės odą paėmė. Pas jį po oda, kai praeitą kartą ėmė kremzlę nuo šonkaulio, buvo palikę gabaliuką kremzlytės ant krūtinės, ant šono ir dabar panaudojo tą gabaliuką, kad ausis būtų atšokusi nuo galvos, tą gabaliuką kremzlytės už ausies transplantavo, kad ji būtų atsikišusi.

Šį kartą tik parą laiko vartojo nuskausminamuosius, nes tada buvo skausminga, kad šonkauliai buvo perpjauti, ir drenai jam tada buvo, vamzdeliai drenažo įkišti į galvą ir į šonkaulius, o dabar nebuvo vamzdelių, matyt, dėl to mažiau skausmo buvo.“

Jekaterina sako, kad sūnus kaip tikras didvyris atlaikė operaciją, o po jos kas dvi dienas lankėsi pas specialistus apžiūrai ir žaizdos perrišimui. Tiesa, kurį laiką žaizda kraujavo, tačiau medikai patikino, jog tai – normalu. Tik šiandien Karenas išvargęs – pleistrų nuėmimas buvo itin skausmingas.

„Iki šiandienos viskas buvo gerai. Pirmą parą labai skaudėjo jam, bet tik pirmą parą, o po paros jis pradėjo šypsotis, jam nieko neskaudėjo, net nuskausminamųjų nereikėjo, nieko. Viskas buvo uždengta, paslėpta po bondažu, vadinama mikimauzo ausis, niekas jos nejudino, viskas buvo gerai, bet perrišdavo tik viršutinį sluoksnį.

REKLAMA

Apačioje viskas buvo prilipdyta ant pleistrų ir šiandien tuos visus pleistrus rovė nuo galvos, už tai taip skausminga buvo viskas, labai jautru. Jis dabar labai pavargęs, labai išsekęs atsigulė“, – kalbėjo J. Litvinionok.

Ruošiasi keliauti į Lietuvą

Lyg saulės spindulėlis apsiniaukusiame danguje šiandien buvo gydytojo patvirtinimas, jog viskas yra ir bus gerai – žaizdos gyja tinkamai. Jekaterina pasakoja, jog dabar ausis labai ištinusi, kai kur trūksta odos, tačiau žaizdoms sugijus vaizdas bus džiuginantis.

Po savaitės, praleistos Vokietijoje, jau rytoj Jekaterina su Karenu grįžta į Lietuvą. Čia taip pat teks apsilankyti pas specialistus, kad žaizdą perrištų ir patikrintų, o galiausiai, po dviejų savaičių, nuo žaizdos nuimtų apsaugas.

„Su apsauga turim būti dar dvi savaites būtinai ir po savaitės liepė pasirodyti Lietuvoje, sakė, kad būtų gerai, kad perrišimą padarytų plastikos chirurgas. Mes planuojam kreiptis į tą patį chirurgą Karolį Baužį, kuris visą laiką mus operavo Lietuvoj, atstatinėjo akytę. Pas jį kreipsimės, jis turėtų perrišti po savaitės, pasižiūrėti ir paskui dar kartą už savaitės, kai jau bus galima apsaugas nuimti“, – reikalingus apsilankymus vardijo Kareno mama.

Šeima jau gali lengviau atsikvėpti – dvi ausų atkūrimo operacijos jau atliktos, tačiau tai dar ne pabaiga. Kitų metų birželio mėnesį medikai siūlo pradėti kairės ausies atkūrimo operacijas, kurių reikės mažiausiai dviejų.

Nors operacija praėjo sėkmingai, Jekaterina sako, kad emocijos neslūgsta – prieš operaciją kylanti baimė išsekina, laukiant operacijos pabaigos širdis ritasi į kulnus. Tačiau moteris deda visas pastangas neparodyti sūnui, jog bijo, taip saugodama jį.

„Man atrodo, Karenas lengviau perneša psichologiškai negu aš. Aš jau iki jo operacijos būnu išsekusi, bemiegės naktys ir tas laukimas operacijos – keturios su puse valandos yra daug, man dėl to buvo labai blogai, panikos atakos, man baisu, neramu.

REKLAMA

Viskas vyksta užsienyje, ne gimtoji kalba, visi svetimi, jokio palaikymo, sunku. Kai jisai nemato, aš pasislepiu ir verkiu tiesiog. Labai sunku žiūrėti, kaip jis kankinasi“, – graudinasi J. Litvinionok.

Sunkiausia jau praeityje

Rodos, po operacijos visos baimės turėtų išsisklaidyti, tačiau palengvėjimas užplūsta trumpam – supratimas, jog vieną sūnaus skausmą keis kitas, veria širdį ir sukelia naujų emocijų bangas.

„Po operacijos, kai pasako, kad viskas gerai praėjo, iš pradžių būna šoko būsena, kad, atrodo, viskas atslūgo. Bet paskui tokia banga ateina realybės suvokimo, kad dabar laukia gijimo procesas skausmingas, kai jam praeis narkozės veikimas, prasidės skausmai ir reikia ištverti, laikyti už rankos pastoviai. Jis naktį nemiega, verkia ir viską turi perleisti per save. Tai yra sunkiausia – neparodyti, o neparodyti neįmanoma, kad ir man sunku“, – užplūstančias emocijas vardijo moteris.

Dabar priešakyje gijimas ir kitos operacijos, tačiau Karenas trykšta noru sveikti ir vėl turėti ausytes, o jo pasiryžimas – begalinis. Berniukas su didvyriška šypsena laukia operacijų ir jokios baimės jo nestabdo:

„Aš galvoju, kadangi jis stebuklingai išgyveno ir visa tai ištvėrė iškart po nelaimės, sunkiausia jau praeity, blogiau ir skaudžiau nebus negu, kad buvo. Ir tas jo noras begalinis ausytes turėti, jis laukia kiekvienos operacijos, tikrai nori, jo nereikia įkalbinėti, jis pats laukia visada.“

Pati Jekaterina sau visuomet primena, kad blogiausia jau praeityje ir tvirtu žingsniu žengia į priekį. Juk Karenas – vienintelis jos vaikas, už kurį moteris kovos iki galo, kad jis vėl galėtų pilnavertiškai sugrįžti į gyvenimą.

„Visą laiką prisimenu tą momentą, kai paskambino iš reanimacijos Santariškėse ir pasakė, kad gyvybei pavojaus nėra, kad gyvens. Aš tuo momentu pasakiau, kad aš padarysiu viską, kad jį atstatytume, jeigu jis išgyveno, dabar mes viską padarysim, viską, kad sugrąžintume jį į gyvenimą. Sau tą primenu, kad aš turiu, privalau, juk tai vienintelis mano vaikas, aš vienintelė jo mama ir mes neturim kito pasirinkimo“, – jautriai kalbėjo berniuko mama.

REKLAMA

Prisidėti prie stebuklų kūrimo galite ištisus metus.

Informacija bankiniams pavedimams atlikti:

AB SEB banko akcijos sąskaita: LT89 7044 0600 0385 2791; Kodas 70440; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.

AB „Swedbank“ akcijos sąskaita: LT06 7300 0101 1936 4074; Kodas 73000; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.

AB Luminor Bank akcijos sąskaita: LT75 4010 0424 0261 9386; Kodas 40100; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.

AB „Citadele“ banko akcijos sąskaita: LT19 7290 0000 0170 0188; Kodas 72900; Labdaros fondas „Vienybė“.


Rašyti komentarą...
A
2021-10-13 23:06:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Bidlo Tą patį galvoju
Atsakyti
0

B
Bidlo
2021-10-13 22:46:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar tas prakeiktas gyvulys bent jau užmigdytasbuvo? Vien už tai užmuščiau vietoje, teko kelis kart pasiutusį piktybinį nudaigoti.
Atsakyti
-1

J
Jadzė
2021-10-13 23:40:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
@Ssss Nusišneki belenkaip
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų