Apie tai, kokių tradicijų reikėtų laikytis mirus artimąjam ir kaip prižiūrėti kapus, naujienų portalui tv3.lt papasakojo atsisveikinimų namų Kaune „Rekviem“ administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė.
Savo ruožtu Šv.Antano Paduviečio parapijos klebonas Evaldas Vitulskis sako, kad bėgant metams labai stipriai keičiasi ne tik kapų priežiūros, bet ir laidojimo bei šarvojimo tradicijos.
Tradicijos keičiasi
Pasak kunigo, itin svarbu prisiminti, kad yra tam tikros sukaktys, kurias katalikai laiko svarbiomis.
„Labai svarbu, kad tam tikromis datomis būtų kalbamos maldos. Tai mirusiąjam svarbiausia.
Meldžiamės septintą, devintą dieną, vadinamąjį keturnedėlį, 30 dienų po mirties, ir metinių dieną. Žinoma, būna mišios ir kas mėnesį, vėliau kiek rečiau.“
Pasak kunigo, tradicijos kinta ir švelnėja. Štai, pavyzdžiui, anksčiau šarvojimas trukdavo tris paras, o dabar, pasitaiko, net pusdienį arba parą.
Taip pat E.Vitulskis pastebi ir gėlių nešimo tradicijų kaitą: jei anksčiau žmonės ateidavo nešini vainikais, tai dabar, artimųjų prašymu, atneša vieną gėlės žiedą.
Priklauso nuo norų ir religijos
Pirmieji mėnesiai po žmogaus mirties – ypatingi. Kapus nukloja gėlės, žvakės. Pasiteiravome ekspertės, ar yra tam tikras periodas, terminas, kada šie kapinių atributai negali būti liečiami?
„Taisyklės, kuri nurodytų, kiek laiko negalima tvarkyti kapo po laidotuvių, nėra. Pasitaiko ir atvejų, kuomet į kapines gėlės iš viso nėra vežamos. Viskas priklauso nuo velionio bei jo artimojo noro, tradicijų bei išpažįstamos religijos.
Sutvarkyti netvarkingą kapą, nuimti nuvytusias gėles bei išdegusias žvakes reikėtų visada, kuomet tai padaryti įmanoma.
Galbūt žmogus, kuris lankydamas kapą paliko gėles, nebeturės galimybės sugrįžti greitu metu, todėl esant galimybei visada reikėtų kapą sutvarkyti.“
Taisyklės skiriasi pagal religiją
Paprašius pasidalinti, ar iki šiol žmonės išlaiko nuo senų svarbų laiko svarbų periodą keturnedėlį, per kurį, kaip sakydavo senoliai, šiukštu negalima liestis prie žvakių ir gėlių, K.Jancevičiūtė nebuvo kategoriška.
Vis tik ji sako, kad itin svarbu atsižvelgti į šeimų papročius bei religiją, mat kartais yra tikima, kad tam tikrą laiką kapas iš tiesų turėtų būti paliekamas ramybėje.
„Kai kuriose religijose tikima, kad siela iškeliauja tik po tam tikro laiko po mirties, todėl kapas turi būti paliktas ramybėje.
Kitose sakoma, kad siela atsiskiria iš karto po žmogaus mirties, tokiu atveju kapo ramybės laikotarpis nėra reikalingas.“
Paminklo gamyba užsitęsia
Dažnai šeimos, palaidojusios artimuosius, apie paminklą ima galvoti praėjus pusmečiui ar metams, tačiau ekspertės teigimu, tai labiau priklauso ne nuo laikotarpio, bet nuo metų laiko ir finansinių galimybių.
„Svarstant apie paminklo gamybos laiką reikėtų įvertinti ir tai, kad tuo užsiimančiose įmonėse paprastai būna gana ilgos eilės, darbų vykdymo sezonas yra gana trumpas, reikia laiko gamybai, todėl svarbu tai įvertinti ir paminklą užsakyti iš anksto.“
Mažiau kapuose sedekim,gyviem demesio skirkim...
