Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Sartų regioninis parkas, invazinės rykštenės kelia pavojų vietinėms rūšims ir visai ekosistemai.
Invazines rykštenes raginama naikinti
Geriausias būdas kovoti su šių augalų plitimu – naikinti juos ir neplatinti, vis tik, prieš imantis naikinti atminkite, kad Lietuvoje auga ir paprastoji rykštenė, kuri – vietinė.
„Rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais daug kas grožisi ryškiais geltonais žiedais žydinčiais augalais, bet ne visi žino, kad tai invaziniai augalai – rykštenės. Visoje Lietuvoje paplitusios invazinės rykštenių rūšys – kanadinė, aukštoji ir didžioji rykštenė.
Rykštenės auga atvirose vietose, bet gali plisti aplink miestus, gyvenvietes, apleistuose žemės ūkio plotuose, miškų pakraščiuose, pakelėse ar kitose vietose.
Invazinės rykštenės rūgština dirvožemį, išaugina labai daug šakniastiebių, sudaro tankius sąžalynus ir išstumia vietines augalų rūšis.
Jos dauginasi vėjo nešiojamomis sėklomis ir požeminiais šakniastiebiais. Nustatyta, kad vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti net 10-20 tūkst. sėklų.
Dėl šių invazinių augalų kyla grėsmė biologinei įvairovei. Ten, kur įsikuria rykštenės, nelieka vietos vietinėms augalų rūšims, keičiasi ir organizmų rūšinė sudėtis, keičiasi visa ekosistema.
Siekiant išsaugoti šalies laukinės augalijos įvairovę, invazines rūšis reikėtų naikinti, neplatinti jų. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad paprastoji rykštenė yra vietinė rūšis, todėl ji nekenkia gamtai.
Gražinos Balčiūnienės nuotraukose – didžioji rykštenė“, – dalijosi Sartų regioninis parkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
