„Sosnovskio barščiai – piktžolė, kelianti grėsmę tiek augalams, tiek žmogui! Prašome gyventojų pagalbos identifikuojant jų augimo vietas Grigiškių seniūnijos teritorijoje“, – rašo savo socialinio tinklo paskyroje.
Kuo pavojingas šis augalas?
„Sosnovskio barščiai yra invaziniai, greitai plintantys augalai, subrandinantys tūkstančius lengvai platinamų sėklų, dėl šios priežasties jie lengvai nustelbia kitą augmeniją. Taip pat nupjautas šis augalas nesunyksta, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų.
Žmogaus sveikatai šios piktžolės yra pavojingiausios vasarą, žydėjimo metu. Sosnovskio barščių sultys veikia gan klastingai: be saulės šviesos (ultravioletinių spindulių) jų skystis odai yra nekenksmingas, tačiau ant žmogaus odos saulėtą dieną patekę lašai sukelia stiprius, skausmingus odos nudegimus ir pūsles. Todėl naikinant šį augalą svarbiausia – neleisti jam sužydėti.
Pastebėjus šio invazinio laukinio augalo augimo vietas, prašome kuo skubiau pranešti el. paštu [email protected]“, – rašo Grigiškių seniūnija.
Kaip elgtis po sąlyčio
Vienas iš pačių pavojingiausių žmogui augalų yra Sosnovskio barštis – tai invazinis augalas, kurį daugelis jau pažįsta, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai prie jo prisiliečiama. To pasekmė – odos nudegimai, kuriuos sukelia augale susikaupiantis stiprus alergenas, randamas beveik visose jo dalyse.
„Kone visose Sosnovskio barščio dalyse kaupiasi stiprus alergenas – furanokumarinas. Vos prisilietus prie šio augalo, šis alergenas gali sukelti skausmingus 1-3 laipsnio odos nudegimus“, – anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo „Eurovaistinės“ vaistininkė Rasa Dikčiuvienė.
Lengvesni ar itin stiprūs odos nudegimai yra pagrindinė prisilietimo prie šio augalo pasekmė. Po sąlyčio su Sosnovskio barščiu ant odos susidaro vandeningos pūslelės, išduodančios, kad turėjote sąlytį:
„Pūslelės pradeda trūkinėti, dėl ko atsiranda žaizdos, kurios ne tik lėtai gyja, bet ir gali turėti ilgalaikių pasekmių kaip tamsios pigmentinės dėmės žaizdos sugijimo vietoje.“
Vaistininkė R. Dikčiuvienė priminė, kad po sąlyčio su Sosnovskio barščiu prie augalo prisilietusią kūno dalį reikia nuplauti su muilu po tekančiu vandeniu. Nuplautą vietą vėliau švelniai, atsargiai nušluostykite rankšluosčiu.
„Tuomet naudokite pantenolio putas ar tepalus, kurie savo sudėtyje turi pantenolio, taip pat tokius nudegimus galima tepti alavijo geliais“, – kaip gydyti nudegimus patarė pašnekovė.
Gyjant žaizdoms, rekomenduojama vengti buvimo tiesioginėje saulės šviesoje, nes saulė gali paskatinti uždegimus, taip pat prailginti žaizdų gijimo laiką bei iššaukti dar daugiau pigmentinių dėmių, kurios primins apie nudegimą.
Pašnekovė pažymėjo, kad dažnai suaugusiems asmenimis, nudegusiems nuo sąlyčio su šiuo augalu, neprireikia apsilankymo pas medikus. Vis dėlto, pasirodyti specialistui suaugusiesiems reikėtų tada, jei nudegintas odos plotas yra didelis arba nudegimai itin skausmingi.
Tačiau tais atvejais, kai nudegimus patiria maži vaikai, į medikus reikia kreiptis nedelsiant.
„Jeigu nuo Sosnovskio barščio nudegė vaikas iki 7 metų, nedelskite ir iš karto vykite pas medikus. Mažų vaikų oda yra daug jautresnė, plonesnė ir skvarbesnė, todėl gali prireikti gydytojo skirto gydymo“, – priminė R. Dikčiuvienė.
Pavojus tyko ir darže
Vis tik, yra ir daugiau augalų, kurie gali sudirginti, nudeginti odą po sąlyčio su jais. Nors alerginės reakcijos įvyksta ne visiems, kai kuriems užtenka tik prisiliesti prie odą dirginančių augalų ir kone iškart pasimato to pasekmės:
„Sosnovskio barštis – tai ne vienintelis augalas, kuris gali nudeginti žmogaus odą. Kai kuriems žmonėms užtenka pereiti per laukinę pievą basomis ar plikomis blauzdomis ir tą pačią ar sekančią dieną išryškės paraudimas, niežėjimas, deginimas.
Tokį panašų poveikį turi rūtos. Būtent šiuo sezonu, kai jos žydi – birželio-rugpjūčio mėnesiais – pabandžius nuskinti gėlę ar prie jos prisilietus, galima nudegti odą. Tuomet irgi atsiranda vandeningos pūslelės, o vėliau gali išryškėti ir pigmentinės dėmės.“
Pavojus odai gali slypėti ir darže bei šiltnamyje – daugelio auginami ir pamėgti pomidorai bei kitos daržo gėrybės yra potencialūs odos dirgikliai, galintys sukelti ne tik nemalonius pojūčius, bet ir nusėti odą pūslėmis.
„Kartais nudeginti gali ir šiltnamyje augantys pomidorai. Bandant nuskinti pomidorą ir prisilietus prie jo stiebo mūsų oda gali nudegti. Dėl to gali atsirasti pūslelės, paraudimai, niežėjimas ir pigmentinės dėmės.
Iš daržo gėrybių tokias pat nemalonias odos reakcijas gali sukelti krapai, pastarnokai, morkų lapai, juodųjų serbentų lapai“, – vardijo „Eurovaistinės“ vaistininkė R. Dikčiuvienė.
