Sutrikus jo veiklai, savijauta gali pasikeisti įvairiais būdais, o simptomai ne visada būna lengvai atpažįstami. Kokie požymiai turėtų paskatinti sunerimti, kokių medžiagų reikia skydliaukei ir kokius tyrimus verta atlikti? Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Požymiai, išduodantys sutrikusią skydliaukės veiklą
Anot vaistininkės V. Jokubaitytės-Tunkevičienės, skydliaukės veiklos sutrikimai dažnai prasideda visai nepastebimai, todėl žmogus iš pradžių gali nė neįtarti, kad pasikeitusi savijauta gali būti susijusi būtent su ja.
„Vieni pirmųjų požymių gali būti nuolatinis nuovargis, energijos stoka, neįprasti svorio pokyčiai, jautrumas šalčiui ar karščiui, padažnėjęs širdies plakimas. Tačiau pacientams visada primenu, kad vienas ar kitas simptomas dar tikrai nereiškia skydliaukės ligos, todėl iš karto išsigąsti nereikia“, – sako ji.
Pasak vaistininkės, jeigu pastebite, kad savijauta pasikeitė ir kurį laiką negerėja, vertėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju. Ji priduria, kad kartais paprastas kraujo tyrimas gali padėti išsiaiškinti, kas vyksta organizme.
Pašnekovės teigimu, dažnai žmonės simtpomus ignoruoja ir priskiria nuovargiui, stresui ar įtemptam gyvenimi rimtui. Vieni iš jų, anot jos, yra mieguistumas, sunkumas susikaupti, suprastėjusi atmintis ar nuotaikų svyravimai.
„Kiti žmonės gali net nepastebėti, kad tapo neįprastai irzlūs, prasčiau miega, gausiau prakaituoja ar dažniau jaučia širdies plakimą. Tokie požymiai gali būti susiję su pernelyg aktyvia skydliauke. Jei jie kartojasi net ir pailsėjus, nereikėtų jų nuolat „nurašyti“ stresui“, – pasakoja pašnekovė.
Atskleidė, ar dėl skydliaukės sutrikimo gali kilti svoris
Vaistininkė V. Jokubaitytė-Tunkevičienė pabrėžia, kad skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, todėl sutrikus jų gamybai gali keistis ir kūno svoris.
„Kai skydliaukė veikia per lėtai, svoris gali šiek tiek padidėti, o kai per aktyviai – mažėti net ir nekeičiant mitybos įpročių“, – aiškina ji.
Pašnekovė pažymi, kad apie sulėtėjusią skydliaukės veiklą kartais išduoda ir išsausėjusi oda, slenkantys plaukai ar lūžinėjantys nagai.
„Vis dėlto šie pokyčiai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, geležies trūkumo ar streso. Todėl labai svarbu pirmiausia išsiaiškinti tikrąją priežastį“, – pataria ji.
Vaistininkė aiškina, kad norint suprasti, kuo skiriasi sulėtėjusios ir suaktyvėjusios skydliaukės veiklos simptomai, pirmiausia reikėtų prisiminti, jog šis organas reguliuoja organizmo darbo tempą.
„Kai ji veikia per lėtai, žmogus gali jaustis nuolat pavargęs, mieguistas, dažniau sušalti, pastebėti svorio augimą, odos sausumą ar vidurių užkietėjimą.
Kai skydliaukė veikia per aktyviai, organizmas tarsi nuolat skuba – gali padažnėti širdies plakimas, atsirasti rankų drebulys, gausesnis prakaitavimas, nerimas, miego sutrikimai ar kristi svoris“, – priduria vaistininkė.
Anot jos, abiem atvejais žmogus gali jaustis išsekęs, todėl vien iš nuovargio nustatyti sutrikimo neįmanoma. Jei savijauta kelia nerimą, geriausia ją įvertins gydytojai.
Medžiagos normaliai skydliaukės veiklai palaikyti
Vaistininkės V. Jokubaitytės-Tunkevičienės teigimu, skydliaukei ypač svarbus jodas, nes iš jo gaminami skydliaukės hormonai.
„Taip pat reikalingas selenas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų apykaitoje ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Svarbūs ir geležis bei cinkas, prisidedantys prie normalios organizmo ir hormonų veiklos“, – sako pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad papildomai vartoti visų šių medžiagų tikrai nereikia, jei organizme jų netrūksta.
„Be to, vartojant maisto papildus, ypač turinčius jodo, nepasitarus su gydytoju, gali kilti ne tik šalutinių reiškinių, bet ir perdozavimo rizika“, – sako vaistininkė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
