Nors miego poreikis kiekvienam žmogui gali skirtis, svarbu ne tik tai, kiek valandų praleidžiame lovoje, bet ir tai, ar miegas yra kokybiškas ir leidžia ryte jaustis pailsėjus.
Miegas – vienas svarbiausių procesų
Anot gydytojos R. Masaitienės, miegas žmogui yra gyvybiškai svarbus. Be miego žmogui neįmanoma funkcionuoti ir gyventi pilnaverčio gyvenimo.
Miego metu organizmas ilsisi ir atsistato, o smegenys apdoroja per dieną sukauptą informaciją. Todėl pakankamas miegas svarbus ne tik fizinei sveikatai, bet ir atminčiai, emocinei būsenai bei gebėjimui susikaupti.
„Tai trečdalis mūsų gyvenimo ir, kaip oras, vanduo ir maistas, tai miegas yra gyvybiškai svarbus. Ta prasme, jeigu mes nemiegotume, tai mes ir negyventume“, – sako R. Masaitienė.
Gydytojos teigimu, miego metu vyksta aktyvūs organizmo atsistatymo procesai, gyvybiškai svarbūs procesai.
„Miego metu regeneruojasi audiniai, reguliuojama žmogaus imuninė sistema ir hormonų pusiausvyra. Būtent gilaus miego metu valosi mūsų smegenys nuo susikaupusių toksinių medžiagų.
Miegas labai svarbus ir mūsų atminčiai, atminties konsolidavimui, emocinei būsenai. Ir turime įrodymų, kad tikrai miegas labai svarbus mūsų širdies ir kraujagyslių sistemai“, – teigia neurologė.
Priežastys, kodėl miegame blogai
Prasto miego priežasčių gali būti įvairių. Gydytoja išskiria ne tik konkrečias ligas, bet ir įvairius kasdienius įpročius. Anot neurologės, prasto miego dažniausia priežastis yra lėtinis stresas, nerimas ir bloga miego higiena.
„Galioja tokia trys kart aštuoni taisyklė, kad 8 valandos miegui, 8 – darbui ir 8 – pilnaverčiam poilsiui, ir visos šitos 3 dalys yra labai svarbios.
Jeigu į vieną kažkurią būna nekreipiamas dėmesys, sakykim, jeigu mes blogai ilsimės, tai galų gale mums sutrinka ir miegas, sutrinka ir mūsų darbinė veikla. Blogai miegam, būnam nedarbingi, mes net ir ilsėtis nelabai mokam. Na, žodžiu, visas tas ratas yra labai tvarus“, – sako gydytoja R. Masaitienė.
Anot neurologės, dar viena priežastis, kodėl žmogus neišsimiega – šviesa. Ji svarbi mūsų biologiniam laikrodžiui, kuris padeda organizmui suprasti, kada metas būti aktyviam, o kada – ruoštis miegui. Dieną organizmui reikia pakankamai šviesos, o vakare, priešingai, jos turėtų būti mažiau.
„Ryte ir dieną mes turime per mažai šviesos. Žmonės dirba patalpose be langų ir būna nepakankamas apšvietimas. Iš kitos pusės, yra aktyvus šviečiančių ekranų naudojimas prieš miegą. Tas irgi trikdo mūsų miego ir budrumo režimą.
Šviečiantys ekranai, ypač tie, kurie turi mėlyno spektro šviesą, turėtų būti apribojami prieš miegą ir 2–3 valandos neturėtų būti naudojami“, – teigia R. Masaitienė.
Taip pat prasto miego priežastis gali būti alkoholio ir kofeino vartojimas, ypač po pietų. Gydytojos teigimu, reakcija į kofeiną yra šiek tiek genetiškai nulemta. Vienas žmogus gali gerti kavą ir nejausti kofeino poveikio, tačiau yra žmonių, kurie yra labai jautrūs kofeinui.
Ar pietų miegas – galimybė išsigelbėti?
Daugelis žmonių, pajutę nuovargį dienos metu, atsipalaiduoja keletą minučių prigulę ant sofos. Dienos pogulis jiems padeda prikaupti jėgų ir užbaigti dienos darbus. Tačiau trumpas miegas dieną nėra lygus pilnaverčiam nakties miegui.
Pasak gydytojos, sveikam suaugusiam žmogui, kuris naktį išsimiega pakankamai, dienos miegas nėra būtinas.
Vis dėlto, jeigu žmogus turi poreikį pamiegoti dieną, po to jaučiasi gerai ir jam pavyksta vakare užmigti, toks poilsis jam gali būti naudingas. Svarbiausia, anot neurologės, dienos poguliai neturėtų būti ilgesni nei 30 minučių.
„Jeigu miegame ilgiau, tada jau pereiname į gilų miegą, ir tokiu atveju jau to budrumo nebebus, po to jaučiamės priploti labai“, – pabrėžia R. Masaitienė.
6 valandos miego – ar tikrai to užtenka?
Žmonės skiriasi ir tuo, kiek miego jiems reikia. Gydytoja sako, kad egzistuoja nedidelė dalis žmonių, kuriems dėl genetinių ypatumų gali pakakti vos 5–6 valandų miego. Vis dėlto tai yra išimtis, o ne taisyklė.
„Suaugusių žmonių vidutinė miego trukmė yra 7–9 valandos. Tiek vidutiniškai žmogus turėtų miegoti. Kartais žmonės sako, kad jiems 6 valandų miego pakanka, bet, remiantis moksliniais tyrimais, kai tiems žmonėms, kurie sakė, jog 6 valandų jiems pakanka, buvo atliekami įvairūs sprendimų priėmimo, greičio testai, dėmesio koncentracijos ir panašūs testai, o paskui jiems leido miegoti, kiek jie nori, ir vėl atliko tuos pačius testus, padarė išvadą, kad testai buvo atliekami daug geriau, kai žmonės miegojo 7–9 valandas“, – teigia R. Masaitienė.
Gydytoja pabrėžia, kad per ilgas miegas taip pat nėra siekiamybė. Tiek nuolatinis miego trūkumas, tiek ilgas miegojimas, kai suaugęs žmogus reguliariai miega daugiau nei 9 valandas, yra siejami su didesne kai kurių sveikatos problemų rizika. Jeigu žmogui nuolat norisi miegoti labai ilgai, specialistė rekomenduoja kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti, ar už to neslypi miego sutrikimas.
Miego ypatumai tarp moterų ir vyrų
Neurologė pastebi, kad moterys su nemiga susiduria dažniau nei vyrai. Tam įtakos gali turėti hormoniniai pokyčiai.
Miego kokybei įtakos gali turėti menstruacinis ciklas, nėštumas ar menopauzė. Tuo metu keičiasi organizmo hormonų veikla, todėl gali pasikeisti ir miego kokybė. Tuo tarpu vyrai, anot gydytojos, dažniau serga miego apnėja.
„Moterims galbūt tiesiog dėl jų smegenų tam tikrų ypatumų kartais reikia šiek tiek daugiau miego“, – teigia R. Masaitienė.
Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad šiuo metu nėra atlikta daug tyrimų apie vyrų ir moterų miego skirtumus, todėl negalima daryti labai plačių išvadų.
Miego įpročių gerinimas
Pasak gydytojos, pirmiausia reikėtų pakeisti požiūrį į miegą ir nustoti jį lakyti laiko švaistymu. Vienas svarbiausių dalykų – reguliarumas. Reikėtų pasirinkti panašų atsikėlimo laiką ir jo laikytis ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Didelių nukrypimų neurologė nerekomenduoja.
Svarbi ir šviesa. Ryte reikėtų gauti kuo daugiau natūralios šviesos. Saulėtą dieną tam gali pakakti 10–15 minučių lauke, o apsiniaukus specialistė rekomenduoja šviesoje pabūti ilgiau – apie 20–30 minučių.
Vakare situacija turėtų būti priešinga – apšvietimą reikėtų mažinti, o mėlyno spektro šviesą ir ekranus riboti. Tačiau gydytoja ragina nepamiršti ir dar vieno dalyko – per daug negalvoti apie patį miegą.
„Miegas paprastai yra natūralus procesas. Kuo mažiau apie jį galvojame, o sudarome jam sąlygas, tuo geriau“, – sako R. Masaitienė.
Pasak neurologės, net prabudimai naktį nebūtinai reiškia problemą. Trumpi prabudimai yra natūrali miego dalis. Sunkumų gali kilti tuomet, kai žmogus atsibudęs pradeda nerimauti, kad vėl neužmigs.
„Jeigu mes atsibudome ir susinerviname, kad atsibudome, išsiskiria streso hormonai ir užmigti būna ženkliai sunkiau. O pabudimai miego metu yra visiškai fiziologinė, natūrali būsena, kuri vyksta kiekvienam“, – aiškina neurologė.
Todėl rūpinantis miegu svarbu žiūrėti ne tik į tai, kas vyksta lovoje vakare, bet ir į visą dieną – kiek judame, kaip ilsimės, kiek patiriame streso ir ar suteikiame organizmui pakankamai laiko atsistatyti.
Miegas, pasak gydytojos, turėtų būti vertinamas taip pat rimtai kaip mityba, fizinis aktyvumas ar vanduo – kaip viena iš būtinų geros savijautos sąlygų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
