nuovargis

Miokardo infarktas – viena dažniausių staigios mirties priežasčių Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau jo simptomai ne visuomet atpažįstami laiku. Dalis žmonių pavojingus signalus supainioja su paprastu nuovargiu, stresu ar virškinimo sutrikimais. Būtent todėl kiekviena uždelsta minutė gali kainuoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę. Kokie požymiai išduoda artėjantį širdies smūgį ir kodėl jų negalima ignoruoti, naujienų portalui tv3.lt atskleidžia gydytojas kardiologas Arnas Karužas.

Jūsų mityba gali turėti didelę įtaką emocijoms, gebėjimui susikaupti, energijos lygiui ir bendrai savijautai. Mitybos specialistai pabrėžia, kad tam tikri maisto produktai gali padėti stimuliuoti smegenų veiklą ir sumažinti nuovargį. Visi kartais jaučiamės pavargę – protas tampa apsiblausęs, o kūnas stokoja energijos. Laimei, kaip ir mityba, palaikanti virškinimo sistemą ar imunitetą, taip ir tam tikri maisto produktai gali padėti padidinti energijos lygį bei pagerinti protinį budrumą.

Pasimatymai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kupini jaudulio, romantikos ir viltingų pradų. Tačiau kai santykiuose atsiranda žmogus, turintis narcisistinių bruožų, visa tai gali greitai virsti emocine sumaištimi, nesaugumu ir nuovargiu. Iš pradžių toks partneris gali atrodyti tobulas – charizmatiškas, žavus, dėmesingas. Tačiau laikui bėgant ryškėja elgesys, kuris išsiurbia emocinę energiją ir palieka žmogų sumišusį.

Energijos stoka, raumenų mėšlungis, nerimas gali išduoti ypač svarbaus mūsų organizmui mikroelemento – magnio stygių. Pasirodo, dėl ilgalaikio jo trūkumo gali ne tik sustreikuoti įvairios organizmo sistemos, bet net ir pasikeisti asmenybė. Plačiau apie tai, kodėl mūsų organizmui toks svarbus magnis, papasakojusi farmacininkė dr.

36-erių panevėžietė Monika (pavardė redakcijai žinoma – red. past.) niekada nebūtų pagalvojusi, kad iš pažiūros nekalti negalavimai slepia rimtą ligą. Silpnumas, galvos svaigimas ir net užsitęsusios, nereguliarios menstruacijos atrodė kaip laikini sutrikimai. Monika vis save ramino, kad „tai nuo nuovargio“, tačiau kūnas vis primygtiniau siuntė ženklus, kad kažkas ne taip.

Pasak Suomijos sveikatos ir gerovės instituto (THL) psichinės sveikatos mokslų profesoriaus Timo Partoneno, trumpam numigdami dienos metu galime tapti budresni tamsiuoju metų laiku, praneša naujienų portalas „Yle“. Profesorius siūlo darbo vietose įrengti specialias vietas, kur po pietų būtų galima nusnūsti. „Trumpas poilsis arba 10–20 minučių miegas darbo dienos metu pagerina smegenų funkcionavimą, todėl darbas vyksta sklandžiau ir gali būti produktyvesnis“, – portalui „Yle“ sakė jis.

Šaltuoju metų laiku kur kas dažniau sergame peršalimo ligomis ir gripu. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Dovilė Katilienė sako, kad pagrindinės to priežastys yra dvi – sumažėjęs organizmo atsparumas virusams ir palankios sąlygos jiems plisti. Žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose ir uždarose patalpose, todėl lengviau užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, kai jis kosi ar čiaudi, taip pat per rankas, liečiant užkrėstus paviršius.

Nuovargis, miego sutrikimai, odos bėrimai ar dažni peršalimai – tai organizmo siunčiami signalai, kurių nereikėtų praleisti pro pirštus. Už šių simptomų dažnai slypi tylus procesas, galintis tapti daugelio lėtinių ligų pradžia – lėtinis sisteminis uždegimas. Apie tai, kaip atpažinti lėtinį uždegimą ir kaip su juo kovoti, tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ diskutuoja gyvensenos medicinos ekspertai, mokslininkai Edita Kondrotienė ir Tomas Vaičiūnas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieš dvejus metus Edvinas Skulsčius pirmą kartą pajuto, kad tirpsta dešinė veido pusė. Iš pradžių atrodė, kad tai – nuovargis ar stresas, tačiau pojūtis kartojosi. Tuomet jis nusprendė ieškoti priežasties. „Tirpimas pasikartojo kelis kartus, todėl kreipiausi į gydytojus. Man sakė, kad tai gali būti stresas ar nerimo simptomai. Vis dėlto po galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo man buvo rasta smegenų aneurizma“, – prisimena Edvinas.

Artėjant šaltajam sezonui, kartu su juo koja kojon ateina ir mokslo metų pradžia, kuri svarbi ne tik mokiniams ir studentams, bet ir tėvams, besiruošiantiems derinti darbus kartu su šeimos atsakomybėmis. Nerimas, žemas energijos lygis – kartais tai gali signalizuoti organizme esančias problemas.

Cinkas ir varis – du sklandžiai organizmo veiklai svarbūs, tačiau pakankamai dėmesio nesulaukiantys mikroelementai. Jų kiekio kraujyje neatskleidžia bendrieji kraujo tyrimai, o trūkumo simptomai dažnai priskiriami nuovargiui, stresui ar sezoniniams pokyčiams. Apie cinko ir vario reikšmę, tyrimų svarbą ir papildų vartojimo rizikas pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Rimantė Juodelienė.

Scena – gali apimti ne vieną vaidmenį. Scenoje galima atsiskleisti ne tik kaip dainininkui, bet ir kaip aktoriui bei vedėjui. Visas šias sritis jungia žinomas scenos žmogus – Marius Jampolskis, kuris dainuoja, veda laidas ir renginius. Marius rugpjūčio 18 dieną švenčia 47-ąjį gimtadienį ir atskleidė, kokių planų turi šiai progai, papasakojo apie darbus ir dukrą, sekančią jo pėdomis. Nors Mariaus Jampolskio energijos pilna visur, už scenos – gana ramus žmogus.

Vis labiau paplitęs lėtinis nuovargis, kurį jaučia žmonės, ne visada susijęs su tinginyste ar per mažai miego. Šeimos gydytoja ir endobiogenikos specialistė Yuliya Asovskaja laidoje „Sveikatos DNR“ aiškino, kad jei ryte vos išlipate iš lovos, o energijos antplūdis ateina tik vakare, tai gali būti aiškus ženklas, kad sutriko jūsų hormonų ritmas, o už to slypi svarbesni procesai.

Visiems pažįstamas nuovargis po įtemptos dienos. Tačiau kas nutinka, kai išsekimas aplanko net ir po ilgo, ramaus miego? Miego sutrikimų specialistė Agnė Ramanauskė pabrėžia: nemiga, lunatikavimas, neramių kojų sindromas, miego apnėja – dažniausiai tarp lietuvių pasitaikantys miego sutrikimai, kurie ilgainiui gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis, rašoma pranešime spaudai.

Nuovargis, plaukų slinkimas, svorio augimas, virškinimo bėdos – dažnai apie šiuos simptomus pernelyg nesirūpinama. Tačiau tai gali būti aiškus ženklas, kad jūsų skydliaukei reikia pagalbos. Endobiogenikos specialistė ir šeimos gydytoja Yuliya Asovskaja laidoje „Sveikatos DNR“ atvirai pasakoja, kodėl būtent skydliaukė tampa pažeidžiamiausiu taikiniu mūsų organizme, ypač moterims.

Vargina kojų nuovargis, skausmas vaikštant ar tirpimas? Gali būti, kad tai ne paprastas nuovargis, o rimtas arterijų užsikimšimo požymis. Apie tai – „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėta su Santaros klinikų kraujagyslių chirurgu Gediminu Vaitėnu, kuris paaiškino, kaip vystosi ši liga, kokie simptomai ją lydi ir kaip galima sau padėti. Nors rizikos faktoriai, pagal kuriuos žmogus galėtų atpažinti šią liga, yra, tačiau iš tikrųjų, kodėl ji vystosi, niekas nežino.

Nors jau vasara ir vis dažniau išlenda saulė, dalis žmonių skundžiasi dirglumu, jėgų stoka, mieguistumu. Kaltę dėl šių negalavimų dažnas suverčia sezoniniam nuovargiui, vitaminų trūkumui, nors iš tiesų dėl to kalti gali būti hormonų sutrikimai. Jei trūksta estrogeno, svyruoja nuotaika, per daug kortizolio – kankina nerimas, lėtinis nuovargis. Žmonės dažnai neįtaria, kad dėl jų negalavimų gali būti kalti hormonai.

Nuovargis tapo kasdieniu šiuolaikinio gyvenimo palydovu, su kuriuo susiduria daugelis. Visgi, kai ši būsena tampa nuolatine, verta atkreipti dėmesį į tai, kas slypi už nuovargio. Per didelis stresas, miego trūkumas ir gyvenimo tempas – dažniausios priežastys, tačiau nuovargis gali būti ir signalas apie gilesnes organizmo problemas.

Nors reta, bet itin slapukaujančia liga – sistemine raudonąja vilklige – dažniausiai susergama ankstyvame amžiuje, ji gali užklupti bet kokiu gyvenimo periodu. Pasak gydytojų, didžiausia blogybė, kad ligai būdingai simptomai gali imituoti daugelį kitų sutrikimų. VUL Santaros klinikų gydytojos reumatologės doc. Sigitos Sropuvienės aiškinimu, nors sisteminė raudonoji vilkligė priskiriama retų ligų grupei, yra labai aktuali.

Artėjant vasarai, norisi jaustis žvaliai ir kupiniems jėgų. Tačiau daugeliui pavasario pabaigoje vis dar trūksta energijos, o savijauta nėra tokia gera, kokios norėtųsi. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pastebi, kad šiuo metu žmonės dažnai susiduria su tam tikrų vitaminų ir mineralų trūkumu, todėl organizmui reikia šiek tiek pagalbos, kad vasarą pasitiktume stipresni, rašoma pranešime spaudai.

Paradoksalu, bet net ir ilgėjant dienoms bei šylant orams nemaža dalis mūsų susiduria su energijos stoka. Ji gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, įskaitant vitaminų trūkumą, sumažėjusį fizinį aktyvumą ar netinkamą mitybą. Ką daryti, kad šį pavasarį būtume žvalesni ir sveikesni? Nors šaltesniais metų mėnesiais paprastai jaučiamės mažiau energingi, pavasarį, nepaisant šiltesnių orų, energijos neretai vis tiek pritrūksta, rašoma pranešime spaudai.

TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas, profesorius Alvydas Unikauskas pasidalijo, į kokius simptomus turėtume atkreipti dėmesį ir kokių mineralų trūkumą jie gali signalizuoti. Geležis. Melsvi akies baltymai su aiškiai matomais kapiliarais, šąlančios rankos ir kojos, pablogėjusi plaukų būklė, pablyškusi oda, nemiga bei nerimas – šių simptomų priežastis gali būti geležies trūkumas.

Atlikti tyrimai parodė, kad beveik kas ketvirtas lietuvis kenčia nuo nuovargio ir jaučia silpnumą. Vis tik duomenys atskleidė, kad dėl to gali būti kaltas per mažas šalies gyventojų vandens suvartojimas. Kaip sako ekspertai, nuovargis – opi problema, nuo kurios kenčia dažnas, tačiau greta to seka ir kiti nemalonūs pojūčiai, kuriems daryti įtaką gali organizmo dehidratacija, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vandens stygių organizme gali indikuoti jaučiamas nuovargis.

Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius, LSMU Vidaus ligų klinikos gydytojas Alvydas Unikauskas atsakys, kiek kartų per dieną yra normalu eiti į tualetą pasišlapinti. „Lankymasis tualete dažniau nei kas 3–4 valandas gali būti šlapimo nelaikymo požymis. Nors dažnai manome, kad šlapimo nelaikymo problemos būdingos tik vyresnio amžiaus žmonėms, ši problema taip pat gali paliesti ir jaunus žmones. Jos priežastys gali slypėti ir kasdieniuose ritualuose.

Nuovargis – kai jis užklumpa, organizmas tiesiog rėkte šaukia: „Man reikia poilsio!“ Tačiau kaip pailsėti, kai aplink slegia rūpesčiai: darbai, namai, vaikai? Vis dėlto lėtinis nuovargis yra daug pavojingesnis priešas, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Į nuovargio požymius reikia atkreipti dėmesį kuo anksčiau, o ne tada, kai jis jau visiškai jus įveikia. Šia tema laidoje „Kviečiame daktarą“ daug naudingų patarimų pateikia sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Dudienė.

Šiais laikais žmonės gyvena įtemptą, stresinių situacijų kupiną gyvenimą, yra varginami didelio darbo krūvio, dažnai nepaiso darbo ir poilsio režimo. Visa tai gali tapti nuovargio ir nemigos priežastimi.

Skydliaukės sveikata yra esminė mūsų bendrai savijautai, tačiau dažnai nepastebime pirmųjų jos sutrikimų požymių. Skydliaukė, maža drugelio formos liauka kaklo priekyje, gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį, kūno svorį ir netgi nuotaiką.  Apie dažniausiai pasitaikančius skydliaukės sutrikimus, jų simptomus ir prevencijos būdus pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė.

Į energijos stoką, nuovargį ir dirglumą žmonės dažnai numoja ranka, mano, kad tai persidirbimo ar pasikeitusių orų pasekmė. Tačiau už to gali slypėti daug rimtesnė priežastis – mažakraujystė, kurią dažniausiai lemia gyvybiškai svarbių mikroelementų trūkumas.   Apie tai, kaip atpažinti šią klastingą ligą ir kaip jos išvengti komentuoja budinčios „Benu“ vaistinės vedėja vaistininkė Laura Kairiūkštienė ir „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė.

Tęsiasi sveikatai pavojingas reiškinys – magnetinė audra, trunkanti jau tris dienas. Magnetinės audros gali veikti kai kurių asmenų sveikatą, todėl patariama laikytis kelių gairių, kad poveikis sveikatai būtų kuo mažesnis. Kaip praneša meteoagent.com, šiandien magnetinio lauko aktyvumas sieks 5 balus. Rytoj magnetinės audros aktyvumas sumažės iki 4 balų.

Padidėjęs Saulės aktyvumas vis dar primena apie save – šiandien dar tęsiasi stipri magnetinė audra, trunkanti jau 3 dienas. Magnetinių audrų prognozę pateikę meteoagent.com skelbia, kad birželio 12 dieną, magnetinio lauko aktyvumas sieks šešis balus. O rytoj, birželio 13 dieną, magnetinio lauko aktyvumas sumažės iki dviejų balų.

Tęsiasi sveikatai pavojingas reiškinys – magnetinė audra, trunkanti jau dvi dienas. Magnetinės audros gali veikti kai kurių asmenų sveikatą, todėl patariama laikytis kelių gairių, kad poveikis sveikatai būtų kuo mažesnis. Magnetinių audrų prognozę pateikę meteoagent.com skelbia, kad šiandien magnetinio lauko aktyvumas siekia šešis balus, rytoj, birželio 12 dieną, sumažės ir sieks tris balus.

Tęsiasi sveikatai pavojingas reiškinys – magnetinė audra, trunkanti jau dvi dienas. Magnetinės audros gali veikti kai kurių asmenų sveikatą, todėl patariama laikytis kelių gairių, kad poveikis sveikatai būtų kuo mažesnis. Kaip praneša meteoagent.com, šiandien magnetinio lauko aktyvumas sieks 6 balus. Rytoj magnetinės audros aktyvumas laikykis toks pat.

Tęsiasi sveikatai pavojingas reiškinys – magnetinė audra, trunkanti jau dvi dienas. Magnetinės audros gali veikti kai kurių asmenų sveikatą, todėl patariama laikytis kelių gairių, kad poveikis sveikatai būtų kuo mažesnis. Kaip praneša meteoagent.com, šiandien magnetinio lauko aktyvumas sieks 5 balus. Rytoj magnetinės audros aktyvumas sumažės iki 3 balų.

Lėtinis nuovargis, atrodo ne toks akivaizdus ir pavojingas, kaip, tarkim, kojos lūžis, vis tik jis iš esmės blogina žmonių gyvenimo kokybę ir savijautą, o ilgainiui gali prasidėti ir daugybė kitų ligų.

18-mečio, Londone gyvenančio lietuvio Aaron Alexis Nahani bei jo artimųjų gyvenimas per vieną sekundę apsivertė aukštyn kojomis. Vaikinas visą gyvenimą buvo sveikas, aktyviai sportavo, žaidė regbio rinktinėje, tačiau neseniai išgirdo siaubingą gydytojų diagnozę – aukščiausio lygio glioblastoma (smegenų auglys). Londone dirbantys gydytojai vaikinui vilčių nesuteikia – teigia, kad jam liko pusantrų metų, tačiau Aaronas ir jo artimieji pasiduoti neketina ir pagalbos ieško kitose šalyse.

Radvilų klinika savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino simptomais, kuriuos pajutus reikia kreiptis į gydytoją hematologą. „Gydytojų teigimu, kraujo ligos yra sudėtingos ir neretai apie jas nesignalizuoja jokie specifiniai simptomai.

Gripo sezonas Lietuvoje pareikalavo jau 16 gyvybių. Pranešta, kad vien per praėjusią savaitę nuo gripo mirė 4 asmenys. Ši liga pavojinga dėl sukeliamų sunkių komplikacijų, todėl svarbu nenumoti ranka į simptomus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informavo, kad praėjusią savaitę užfiksuoti dar 4 mirties atvejai, 126 paguldyti į ligonines.

Kai tokiam žymiam žmogui, kaip karalius Karolis III, diagnozuojamas vėžys, daugeliui iš mūsų gali kilti abejonių dėl savo sveikatos. Tuomet iškyla klausimas, kada reikėtų pasitikrinti, nes nuo vėžio nesame apsaugotas nė vienas? Yra keturi grėsmingi simptomai, kurie gydytojams parodo, kad pacientas gali sirgti vėžiu. Juos pajutus reikėtų nedelsti ir apsilankyti pas šeimos gydytoją. „Liūdna žinia apie karaliaus sveikatą gali turėti ir teigiamų pasekmių.

Neseniai pasaulį apskriejo žinia, jog Jungtinės Karalystės karaliui Karoliui III gydant prostatą buvo nustatytas vėžys. Anot Bakingamo rūmų, tai nėra prostatos vėžys, tačiau tiksli karaliaus diagnozė nebuvo atskleista. Vėžys – gyvenimą keičianti diagnozė. Neretai sužinojus onkologinės ligos diagnozę, daug ką nulemia tai, kokios rūšies ir stadijos vėžys yra diagnozuotas. Sužinokite, kokie yra pagrindiniai 3 simptomai, dažniausiai susiję su vėžio ligos tikimybe.

Čeliabinsko (Rusija) mokytojai manė, kad Mišai sunkiai sekasi mokytis, nes jis vis užmigdavo, tačiau nuvykus į ligoninę ir atlikus magnetinio rezonanso tomografiją paaiškėjo, kad tikroji priežastis – parazitinis auglys. Dvylikamečio berniuko pažymiai mokykloje nuolat krisdavo, nes jį be perstojo kankindavo nuovargis. Pasirodo, jog tikroji priežastis – didžiulis parazitinis auglys galvoje.

TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas ir vaistininkė Jovita Aleknienė prakalbo apie vitaminų ir mikroelementų balansą organizme. Specialistai tikina, jog dažniausiai pacientai kenčia nuo magnio stokos, vis dėlto, pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet vienų ar kitų vitaminų organizme yra per daug. Kaip atpažinti magnio trūkumą? A. Unikauskas sako, kad tyrimų duomenimis, nuo magnio trūkumo kenčia net apie 50 proc. europiečių.

Kepenys yra vienas svarbiausių žmogaus kūno organų, atliekantys daugybę funkcijų, nuo kraujo valymo iki medžiagų apykaitos reguliavimo. Tačiau įvairūs veiksniai, įskaitant netinkamą mitybą, per didelį alkoholio vartojimą, gali sukelti kepenų suriebėjimą.   Apie šios būklės prevenciją, gydymą ir diagnozavimą tv3.lt naujienų portalui komentuoja  „Eurovaistinės“ vaistininkė Ovidija Savickaitė ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė.

Dirbant kasdieninius darbus ir įsisukus į rutiną, galime pamiršti laikytis visavertės mitybos. Geležis yra esminis mineralas organizmui, atliekantis svarbų vaidmenį daugybėje biologinių procesų. Nepakankamas geležies kiekis organizme gali sukelti daugybę sveikatos problemų ir sutrikdyti įvairius kūno funkcijų veikimus.

TV3 laidos „Kviečiame daktarą“  vedėjas Alvydas Unikauskas pasakoja, kad su vitamino B1 trūkumu susiduria vis daugiau žmonių, deja, ne visi žino į kokius ženklus vertėtų atkreipti dėmesį. Pasak profesoriau, vitamino B1 stoką organizme išduoda: galvos skausmas, tirpstančios galūnės, sutrikęs virškinimas, nusilpusi atmintis, nuovargis. Laida „Kviečiame daktarą!“ – šeštadieniais, 11.30 val.

Simptomai, kuriuos patiriame sirgdami kokia nors liga ar sirgdami kokia nors liga, dažnai yra susiję su pažeista kūno sritimi. Pavyzdžiui, logiška, kad kosulys yra kvėpavimo takų problemos požymis arba pilvo skausmas gali reikšti skrandžio sutrikimus.  Tačiau taip būna ne visada, kai kurie simptomai gali atrodyti nesusiję. Kraštutiniais atvejais tai gali būti pavojinga, nes gali būti ignoruojamos arba klaidingai supainiojamos gyvybei pavojingos ligos.

Klinika „Sveikatos garantas“ savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino, kad vakar buvo minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Kas gali lemti LOPL diagnozę? Ligą gali sukelti šie veiksniai: rūkymas, oro tarša, toksinė aplinka, įsisenėję kvėpavimo takų ligos ir kt. Gali baigtis mirtimi „Lėtinė obstrukcinė plaučių liga pasireiškia tuomet, kai žmogaus kraujyje ima trūkti deguonies –  jis ima dusti.

Nuovargis – natūrali būsena, dažniausiai atsirandanti po sunkaus darbo, emocinių išgyvenimų ar kitų sudėtingų gyvenimo įvykių. Įprastai po jų pailsėjus, jėgos yra atgaunamos ir viskas grįžta į savo vėžes. Visgi, gyvenant sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame dėl skubėjimo poilsiui lieka vis mažiau laiko, ši būklė tampa itin opia problema.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad „idealiame pasaulyje“ Ukrainos pergale būtų galima laikyti šalies teritorinio vientisumo atstatymą. Tačiau, jo nuomone, reikia būti realistais, o situacija galutinai išsispręsti turėtų iki metų pabaigos. „Jeigu būsime realistais, tai situacija atrodys kažkiek kitaip, ir mes matome situaciją, kuomet Ukraina bus pasirengusi deryboms, kai tik išnaudos visas galimybes judėti toliau“, – aiškino jis.

Atrodo, jau pamiršome visą pasaulį kausčiusią COVID-19 pandemiją. Gyvenimas lyg grįžo į įprastas vėžias, o draudimai, kaukės, masinės mirtys nugrimzdo praeityje. Deja, specialistai pastebi naują reiškinį – žmonės Lietuvoje masiškai skundžiasi, lyg ir neaišku iš kur, kylančiomis panikos atakomis, o ne vienas ir didžiuliu nerimu, kai bijoma žmonių, eiti į darbą ar net palikti namus.