Apie tai – „Sveikatos DNR“ laidoje kalbėta su Santaros klinikų kraujagyslių chirurgu Gediminu Vaitėnu, kuris paaiškino, kaip vystosi ši liga, kokie simptomai ją lydi ir kaip galima sau padėti.
Nors rizikos faktoriai, pagal kuriuos žmogus galėtų atpažinti šią liga, yra, tačiau iš tikrųjų, kodėl ji vystosi, niekas nežino. Žmonės dažnai nejaučia jokių simptomų, gydytojas įspėja – užakusių arterijų liga vystosi tyliai.
„Užakusių arterijų liga iš esmės yra aterosklerozė, kuri vystosi pas žmogų visą gyvenimą. Vieniems labiau, kitiems mažiau.
Pavyzdžiui, gali pažeisti širdies, galvos ir vidaus organų kraujagysles, tada per mažai kraujo priteka į vietą, į kurią reikia, kad pritekėtų, ir pagal tai turime simptomatiką“, – aiškina gydytojas.
Ligos simptomai
Užsikimšusių arterijų problema – ne vien tik kojų skausmas. Pasak kraujagyslių chirurgo, jei pažeistos kraujagyslės vienoje kūno vietoje, labai tikėtina, kad pažeistos ir kitur – širdyje, galvoje ar kituose organuose. Todėl negydoma išemija gali baigtis infarktu, insultu ar net galūnės amputacija.
Kraujagyslių chirurgas pasakoja apie simptomus, kurie gali signalizuoti apie arterijų užakimą:
1. Širdyje:
- Krūtinės angina (skausmas spaudžiančio pobūdžio);
- Miokardo infarktas (ūmus širdies skausmas, dusulys, prakaitavimas).
2. Galvos smegenyse:
- Insultas (staigus galūnių silpnumas, kalbos sutrikimai, veido asimetrija).
3. Pilvo organuose (retesni atvejai):
- Išeminis pilvo skausmas po valgymo;
- Neaiškios kilmės virškinimo sutrikimai;
- Kūno masės mažėjimas.
4. Dažniausi simptomai – kojose:
Klaudikaciniai skausmai:
- Kojų skausmas ar tempimas einant, praeinantis po trumpo poilsio;
- Skausmas kartojasi vis tuo pačiu atstumu (pvz., kas 500 m);
- Žmogus nueina tam tikrą atstumą, turi sustoti, pailsėti, vėl gali eiti tik tą patį atstumą.
Ramybės skausmai:
- Skausmas kojose net sėdint ar gulint, ypač naktį;
- Palengvėjimas tik nuleidus koją žemyn.
Negyjančios žaizdos pirštų galiukuose:
- Mažos, bet sunkiai gyjančios žaizdelės ar opos;
- Ypač pavojinga, jei kartu yra cukrinis diabetas.
„Gydant šią ligą stipriai padidėja išgyvenamumas, pagerėja gyvenimo kokybė, o sunkesniais atvejais – išgelbstimos galūnės“, – sako gydytojas.
Kaip gydoma?
Iš pradžių – sveika gyvensena: subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, vaistai. Jei to nepakanka, atliekama revaskuliarizacija: endovaskulinis gydymas ar atvira chirurgija. Tačiau liga yra lėtinė, gydymo procesas dažnai kartojasi visą likusį gyvenimą.
Ką valgyti ir kaip judėti?
„Žuvies valgome per mažai, o kas dažniausiai neskanu, dažniausiai ir sveika“, – juokauja gydytojas.
Rekomenduojama valgyti daugiau žuvies, daržovių, riešutų, uogų, vengti perdirbtos mėsos. Fizinis krūvis taip pat būtinas, tai gali būti net aktyvus darbas sode. Svarbiausia, reguliarus judėjimas.
Didžiausi rizikos veiksniai:
- Rūkymas – pagrindinė priežastis;
- Viršsvoris – dažnai susijęs su nesveika gyvensena;
- Mažas fizinis aktyvumas.
Kavos ar alkoholio vartojimas, jei saikingas, didelės įtakos neturi.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei kamuoja skausmas vaikštant, ramybės skausmai, negyjančios žaizdos pirštų galiukuose, būtina pasitikrinti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į ryškias ar pakitusias venas.
„Vyrai nuo 65 metų, bent kartą gyvenime rūkę, turėtų profilaktiškai pasitikrinti dėl aneurizmų“, – primena gydytojas.
Daugiau vertingų patarimų išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.







































































































