Štai kiek mažiausiai žingsnių reikėtų nueiti per dieną: skaičius nustebins

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šis paprastas įprotis gali tapti raktu į sveiką senėjimą ir netgi sumažinti finansinę naštą sveikatos apsaugai, rašoma Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro pranešime.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Profesorius Skurvydas – apie nemokamą vaistą nuo daugybės ligų: išbandyti gali kiekvienas

Sulaukus 50-ies 1 produktą pataria valgyti dažniau: vadina vitamino D aukso gysla

Šis maistas – tikras nuodas jūsų širdžiai: ragina valgyti vis rečiau

Ilgesnis gyvenimas ir mažesnės medicininės išlaidos

Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie vaikščiojimui skiria bent 1 valandą per dieną, turi didesnę tikėtiną gyvenimo trukmę.

Pavyzdžiui, nustatyta, kad 40 metų amžiaus vyrai, vaikščiojantys valandą ar ilgiau, gali tikėtis gyventi vidutiniškai 1,38 metų ilgiau nei tie, kurie vaikščioja mažiau nei valandą.

Svarbu pabrėžti, kad ilgesnė gyvenimo trukmė dėl sveiko gyvenimo būdo nebūtinai reiškia didesnes išlaidas medicinai senatvėje.

Priešingai, aktyviai vaikščiojantys žmonės per savo gyvenimą sveikatos priežiūrai išleidžia nuo 2,7 % iki 7,6 % mažiau lėšų. Tai įrodo, kad investicija į patogius batelius ir laiką gryname ore atsiperka tiesiogine prasme.

Visapusė nauda organizmui

Vaikščiojimas veikia kaip galingas „vaistas“ nuo daugelio lėtinių ligų:

• Širdies ir kraujagyslių sveikata: Reguliarus vaikščiojimas mažina kraujospūdį, gerina kraujagyslių endotelio funkciją ir reikšmingai sumažina insulto bei širdies ligų riziką.
• Cukrinio diabeto prevencija: Vaikščiojimas padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir sumažina 2 tipo diabeto riziką.
• Psichinė sveikata ir smegenų veikla: Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, mažina depresijos bei nerimo simptomus. Be to, nustatyta, kad vaikščiojimas mažina demencijos ir kognityvinių funkcijų silpnėjimo riziką.
• Kova su senėjimu: Molekuliniame lygmenyje vaikščiojimas skatina DNR pažaidų taisymą, mažina lėtinį uždegimą ir stiprina mitochondrijų – mūsų ląstelių „elektrinių“ – veiklą.

Kiek žingsnių užtenka?

Nors populiaru siekti 10 000 žingsnių per dieną, mokslas rodo, kad didelę naudą sveikatai galima pajusti ir su mažesniais kiekiais:

• 8 000–10 000 žingsnių per dieną laikoma optimaliu tikslu siekiant sumažinti priešlaikinės mirties riziką.
• Vyresniems nei 60 metų asmenims reikšmingas mirtingumo rizikos sumažėjimas pastebimas pasiekus 6 000 žingsnių ribą.
• Net ir minimalus aktyvumas, pavyzdžiui, 3 800 žingsnių per dieną, gali padėti sumažinti demencijos riziką apie 25 %.
• Svarbu ne tik kiekis, bet ir intensyvumas – spartus ėjimas (bent 30 minučių, 5 dienas per savaitę) padeda pasiekti rekomenduojamas fizinio aktyvumo normas ir užtikrina geresnę širdies bei plaučių ištvermę.

Pradėkite nuo mažų tikslų. Jei šiuo metu vaikštote nedaug, naudokite žingsniamatį ir kasdien šiek tiek didinkite krūvį. Kiekvienas žingsnis yra žingsnis link ilgesnio, sveikesnio ir kokybiškesnio gyvenimo.

Šaltiniai:

Nagai M, Kuriyama S, Kakizaki M, et al. Impact of walking on life expectancy and lifetime medical expenditure: the Ohsaki Cohort Study. BMJ Open 2011;1:e000240. DOI: https://doi.org/10.1136/bmjopen-2011-000240

Ungvari Z, Fazekas-Pongor V, Csiszar A, Kunutsor SK. The multifaceted benefits of walking for healthy aging: from Blue Zones to molecular mechanisms. GeroScience (2023) 45:3211–3239. DOI: https://doi.org/10.1007/s11357-023-00873-8

Šaltinis: Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras