Namuose atsirado mažylis, ir net jei jis praktiškai sveikas, vis tiek atsiranda gydytojai pediatrai, medicinos seselė, masažo specialistas. Visiems jiems reikia mažylį paliesti, apžiūrėti, pačiupinėti, kur nors įlįsti, ir tai ne visada malonu, bet dažnai būtina. Jūs dar neparodėte vaikelio artimiesiems, o gydytojai jau apžiūrėjo jį skersai ir išilgai, ir tai normalu.
Nenormalu tai, kad mažylis dažnai į gydytojus reaguoja neigiamai: nuo tylaus inkštimo iki audringų protestų. Ką daryti tada?
Iš pradžių patys nustokime bijoję tokios situacijos. Taip, vaikas rėkia, taip, jam nemalonu, bet tai ne tragedija, ir gydytojas visą tai išdarinėja ne dėl savo pramogos. Naujagimis sugeba suprasti ir perimti motinos jausmus, todėl duokite jam optimizmo užtaisą. Glostykite, gailėkite, užjauskite: „Mažiuk, pasiskųsk mamytei, mamytė šalia, nieko baisaus“, bet nereiktų perimti vaiko tono, darykite tai su šypsena, žvaliai.
Prieš ateinant gydytojui pasistenkite nesiblaškyti. Apžiūros metu paprašykite, kad kai kurie veiksmai būtų patikėti jums. Pavyzdžiui, mama pati gali pasverti vaikelį, išmatuoti jo galvytę, krūtinę, ūgį. Nesivaržykite ir naudokitės žaislais, esančiais gydytojo kabinete, galite atsinešti savų (žinoma, proto ribose), nes juk greičiausiai teks laukti eilėje.
Atsiminkite, kuo vyresnis vaikas, tuo lengviau su juo susitarti. Teigiamą požiūrį į gydytojus reiktų pradėti skiepyti kuo anksčiau. Todėl nereikia vaiko gąsdinti „teta daktare“. Priešingai, tegu žino, kad gydytojų bijo tik visokios „popos“ ir ligos, ir kaip gerai, kad jūsų gydytojas toks geras ir rūpestingas.
Keletas praktiškų patarimų:
Nupirkite žaislinį gydytojo rinkinį. Tegul vaikas pabando pabūti gydytojo vaidmenyje ir supranta veiksmų ir instrumentų prasmę. Kai gydytojas apžiūrinės, paprašykite vaiko, kad jis įsimintų, kaip reikia teisingai klausyti, žiūrėti į gerklę ir t.t., kad ir pats gydytų teisingai.
Sugalvokite vaikui kokį nors žodį, kuris apibudintų ligą (popa, sopa, blogas, baubas...). Mama ir gydytojas žino, kaip TO atsikratyti. Jei vaikelis jaučia kažkokį trumpalaikį skausmą (susimušė, nusidegino, nestipriai įsipjovė), suaugęs gali „suimti popą į kumštelį, numesti po lova, kėde“ (iš karto galite sužinoti iš nukentėjusiojo, ar viską jūs surinkote, taip išsiaiškinsite kaip smarkiai ir skausmingai jis nukentėjo). Kartu su vaiku jai pagrasinkite: „Daugiau ant mano Karolinos nepulk, blogiuke“, – ir pagailėkite vaiko. Tegu pajaučia, kad jūs jį saugote, mylite. Ir tik po to reiktų išsiaiškinti, kodėl tai nutiko, ir pamokyti, ką daryti ateityje.
Tas pats ir per medicinines apžiūras. Iš pradžių stebėkite, kaip elgiasi suaugęs pacientas – žmonės dažnai šokčioja, ima šypsotis, tikina, kad viskas gerai. Kad mažylio netrikdytų kito vaiko balsas gydytojo kabinete, paaiškinkite, kad jam daro skausmingą „bakst“, o jums darys neskausmingą – tokį kaip tai tetai ar tam dėdei, kurie neverkia. Vėliau reikia su vaiku susitarti, kad jei gydytojo kabinete bus „popa“, jūs ją tuoj pat nuvarysite po stalu (nes visgi ta „popa“ bus, tad tegul tai nebūna vaikui staigmena, o jūs galėsite suvaldyti situaciją). Tada pradėkite apžiūrinėti daiktus ant gydytojo stalo, namuose juk tokių nėra, nuoširdžiai stebėkitės tų daiktų originalumu. Po procedūros atkreipkite vaiko dėmesį į ką nors kitą: kur tavo rūbeliai, kur pastatėme vėžimėlį, kur tėtis. Ir būtinai pagirkite mažylį už kantrybę.
Prieš ateinant gydytojui, paaiškinkite vaikui, kad ir vėl „nutiko“ liga, nupasakokite jos nemalonius požymius: temperatūra, negalima eiti pasivaikščioti, skauda gerklytę, bet nepersistenkite, nes juk ateis gerasis gydytojas ir būtinai padės! Pasitikite pediatrą džiaugsmingai, kaip svečią. Kol vaiką pažiūrinės, jūs stenkitės atkreipti jo dėmesį į malonius pojūčius: kaip švelniai teta paglostė kakliuką (kai apžiūrinėjo limfmazgius), koks vėsus vamzdelis. Kad vaikas kvėpuotų giliau, paprašykite, kad jis pauostytų gėlytes ant palangės, ar ką nors kvapnaus indelyje, kaip kvepia mamos skruostukas, kaklas ir t.t. O štai apžiūrėti gerklę sudėtingiau: „Tu žinai, ta popa taip giliai įlindo tau į burnytę, padėk mums, prašau, ją apžiūrėti, išsižiok plačiau, tegu popa pamato gydytoją, tegu bijo".
Aktyviai bendradarbiaukite su gydytoju. Supraskite, kaprizingi pacientai jo taip pat nedžiugina. Svarbu, kad vaikas su gydytoju pasisveikintų, galima net paglostyti vienas kitam delnus, nes juk prisilietimai suartina, atsiranda pasitikėjimas. Prieš gydytojui išeinant, arba tik atėjus, jis galėtų padovanoti vaikui mažą lauktuvę (kurią jūs jam tik ką perdavėte prie lifto). Sumanus pediatras iš pradžių paklausys kaip plaka lėlės ar meškiuko širdelė, leis mažyliui apžiūrėti savo instrumentus.
Jei laukia kokia nors nemaloni procedūra, nereikia vaiko apgaudinėti ir sakyti, kad jam neskaudės. Geriau jį tam paruoškite, tinkamai nuteikite: „Galbūt šiek tiek skaudės, bet aš iš karto papūsiu (pagailėsiu, nuvysiu „popą“) ir viskas greitai praeis!“ Svarbiausia, tik pastebėjus skausmo požymius, reikia pradėti veikti: „Oho, na ir didelė tavo „popa“, padėk man ją išvaryti“, – taip nukreipsite vargšiuko dėmesį. Galima šiek tiek ir suvaidinti, ypač tada, jei esate įsitikinę, kad ašarų priežastis ne tiek skausmas, kiek panika.
Vaikai lengvai nukreipia dėmesį nuo skausmo į suaugusiųjų emocijas, todėl iš visų jėgų stebėkitės, domėkitės. „Matai, o meškiukas pas tetą daktarę šypsosi, o kodėl? A, jis niekada neserga, jis džiaugiasi, kad mes atėjome pas jį į svečius“. Kol gydytojai kažkur išeina, ar ko nors ieško, jūs taip pat būkite užsiėmę: nusirenkite, apžiūrinėkite, lieskite, komentuokite.
Ir jei staiga kažkas nutiko, jūsų gerai apgalvota schema išsiderino – mažylis pratrūko, užriko, išsigando – ir procedūrą teko atlikti panaudojus jėgą, nebarkite, negėdinkite, nebandykite užčiaupti savo patarimais, nebarškėkite žaisliukais, dabar jau tegul šaukia, jūsų darbas – stipriai laikyti ir garsiai gailėti, skatinti, žadėti, kad viskas tuoj baigsis. Po tokios procedūros skirkite vaikučiui laiko, nueikite į šalį nuo visų, apkabinkite, papasakokite, ką jaučiate: kaip jūs dėl jo jaudinotės, ir koks jis vis dėlto šaunuolis, pasakykite, kad viskas baigėsi, viskas gerai, dabar jūs smagiai pasivaikščiosite iki namų. O gal jūs ir katytę pakeliui sutiksite. Sėkmės.
