Nepraleiskite progos pasodinti lietuvių pamiltos gėlės: pasakė visus geriausius patarimus

Jurginai yra tikra gėlynų pažiba, lietuvių pamilta itin seniai ir iki šių dienų jais galima pasigrožėti vasarą ir rudenį prie daugybės sodybų. Jų įvairiaspalviai žiedai puošia aplinką nuo liepos iki vėlyvo rudens, kartais net iki lapkričio mėnesio. Svarbu nepamiršti, kad lauke jie nežiemoja, todėl reikėtų pagalvoti, ar bus kur per žiemą išlaikyti šakniagumbius. Tai ir yra didžiausia problema auginant jurginus. 

Manoma, kad šios gėlės Lietuvą pasiekė XIX amžiaus pradžioje, o norintiems jų užsiauginti savo sode, gėlyne, balkone ar terasoje, portalui tv3.lt Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vadovė dr. Gitana Štukėnienė papasakojo apie jų sodinimą bei priežiūrą.

Norintiems jurginus auginti uždaresnėje vietoje, pavyzdžiui, balkone ar terasoje, dabar tinkamas laikas užsiimti jų sodinimu. Verandoje ar ant palangės, pas tikrus gėlininkus, jau tikriausiai žaliuoja pasodinti anstyvą kovą ar balandį. Į nuolatinę vietą lauke, galima bus greitai perkelti. Pasirinkite tinkamas veisles – geriausiai tinka žemesnės, neaukštos veislės, kurios skirtos apželdinimui. Žemaūgius tuščiavidurius jurginus, kurie dažnai dauginami sėklomis ir laikomi vienmečiais augalais, taip pat tinka auginti vazonuose ar loveliuose.

Jurginai nemėgsta vėjo ir užmirkimo

Na, o jei jurginus ruošiatės sodinti lauke, dar neskubėkite. Gali užklupti šalnos, o šie augalai joms ypač jautrūs.

„Reikėtų dar truputį palaukti. Kaip ir dauguma nežiemojančių augalų, taip ir jurginai gali nukentėti nuo šalnų. Dažniausiai pavasarį, sužydėjus sodams, ateina šalnos. Jei jau pasodinote, reikia juos pridengti, kad šalnos nepažeistų pirmųjų ūglių. Svarbiausia taisyklė – sodinti praėjus šalnoms“, – pataria G. Štukėnienė.

Ruošiantis sodinimui, parinkite jurginams tinkamą vietą. Aukštaūgių veislių augalai užauga iki 1,5-2 metrų aukščio, todėl venkite vėjuotų vietų.

REKLAMA

„Galioja taisyklė, kad jurginai nemėgsta šiaurinių ar rytų vėjų, todėl reikėtų, kad jie būtų nuo vėjo apsaugoti. Jurginus dažniausiai sodinam kažkur prie namų, gyvatvorės, reikia parinkti šviesesnę vietą, nes jie yra šviesamėgiai augalai ir jiems reikalinga šiluma. Blogai auga žemuose, drėgnuose sklypuose. Natūraliai jurginai auga aukštikalnėse, jie mėgsta šilumą ir su vėjais nedraugauja“, – kalbėjo specialistė. Todėl ir pas mus jurginai gausiausiai žydi antroje vasaros pusėje ir ypač rudenį, kai dienos dar šiltos, o naktys jau vėsios.

Geriausia parinkti vietą pietiniame šlaite, užuovėjoje. Prieš sodinant gerai apsižvalgykite po sklypą: „Nepatarčiau sodinti po medžiais, nes jurginams reikia pakankamai maisto medžiagų, o medis jas sunaudoja ir nelabai kas lieka jurginui. Reikėtų nuo didesnių medžių, pavėsio atitraukti, nes jiems reikalinga derlinga vieta.“

Augalai taip pat nemėgsta itin drėgnų vietų, užmirkimo, todėl svarbu, kad gruntiniai vandenys nebūtų aukštai pakilę, mat tai jurginams nepatiks. Atsižvelkite ir į dirvos rūgštingumą – nors jurginai nėra itin išrankūs, rūgščioje žemėje jie neaugs.

„Labai rūgšti dirva netinka. Turėtų būti neutrali, gerai patręšta kompostinė žemė. Skirtingai nuo daugelio kitų gėlių, jurginus galima ilgiau auginti vienoje vietoje. Dirvai jie nėra labai reiklūs, tačiau tinkamiausi purūs, šilti, vandeniui ir orui laidūs, tačiau drėgmę sulaikantys dirvožemiai. Jurginai gerai auga ir priemolio – molio, ir priesmėlio dirvose. Sunkias molio dirvas galima pagerinti smėliu, durpėmis, kompostu. Jurginai toje pačioje vietoje gali augti 2-3 metus, jei augo vienais metais, galima sodinti ir toliau toje pačioje vietoje, pakeičiant gruntą. Rekomenduočiau kiek įmanoma daugiau kiekvienais metais papildyti kuo derlingesnės žemės“, – pataria G. Štukėnienė.

Rūgščioje dirvoje jurginai bus žemesni, turės mažiau žiedų ir jų gumbai blogiau laikysis per žiemą. Itin rūgščią dirvą (kai pH 4-5) reikia kalkinti medžiagomis, kuriose subalansuotas kalcio ir magnio santykis. Geriausia kalkinti iš rudens, bet kreidą ar dolomitmilčius, esant būtinybei, galima įterpti ir pavasarį, perkasant žemę. Manoma, kad kasmet įterpiant nedidelį kalkinių medžiagų kiekį, padidėja jurginų gumbų atsparumas ligoms.

REKLAMA

Jurginų sodinimas

Žemę, kurioje sodinsite jurginus, reikia paruošti rudenį – suarti bei patręšti, o pavasarį ją vėl perarti, supurenti. Prieš sodinimą apžiūrėkite turimus šakniagumbius, ar jie nėra supuvę.

„Reikia apžiūrėti, ar visi šakniagumbiai yra sveiki, tinkami sodinti. Senstant šakniabumbių išorinės ląstelės medėja, gumbas šiurkštėja, skilinėja. Šalia senų šakniabumbių auga naujos šaknys, formuojasi nauji jauni šakniagumbiai. Šie lengvai atsiskiria nuo seno šakniagumbio ir gali būti padalinti. Jeigu jie kasmet nedalijami, seni stiebai ir šakniagumbiai pamažu pradeda nykti. Todėl kerą reikia dalyti, kol jis tam tinkamas. 

Gimtinėje jurginai yra daugiamečiai: dirvoje žiemoja jų šakniagumbiai su šaknies kakleliu, t. y. ta vieta kur stiebas jungiasi su šakniagumbiais. Kitaip negu bulvių gumbai, jurginų šakniagumbiai neturi augimo pumpurų – jie esti tik ant šaknies kaklelio. Todėl šaknies kaklelis yra svarbiausia ir jautriausia jurgino dalis, nuo jo priklauso augalo ilgaamžiškumas.

Mūsų klimato sąlygomis jurginų antžeminė dalis (lapai ir stiebai) pažeidžiami jau pirmųjų šalnų, todėl auginant jurginus, svarbu nuo pašalimo apsaugoti jų šaknies kaklelį. Jeigu ant gumbų yra puvinio, jį reikėtų išpjauti iki sveiko gumbo ir patepti su medžio anglimi, taip dezinfekuoti. Nekokybiškos sodinamosios medžiagos neverta sodinti, nes užims vietą ir rezultato nebus – įdėsite darbo ir nesulauksite gražių augalų“, – aiškino specialistė.

Jei gumbas normalus, sveikas, duobutėje sodinamas vienas gumbas. Jei gumbai silpni – rekomenduojama vienoje duobutėje pasodinti 2-3 gumbus. Pasodinus nepadalintus kerus, kuriuose yra pernykščiai gumbai, pastarieji trukdo formuotis naujiems gumbams. Didelius kerus galima padalinti į kelis, tačiau svarbu, kad kiekviena atskira dalis turėtų šaknies kaklelį – ten yra miegantys pumpurai, iš kurių išauga stiebai ir ant jų formuojasi žiedynai. 

REKLAMA

Jei turite nedidelį kiekį šakniagumbių, prieš sodinimą juos galite pamirkyti vandenyje: „Galima pamerkti gumbus parai, kad šaknys pritrauktų drėgmės. Tai paskatina procesus, greičiau išauga. Aišku, turint didelį kiekį, viso to padaryti nepavyks.“

Norint užsiauginti jurginų kieme, teks pasidarbuoti kastuvu. Nuo jurgino veislės ir šaknų dydžio priklausys, kokio gylio duobės prireiks.

„Jurginų šaknys yra skirtingos – žemesnių, smulkesnių veislių šaknys nėra didelės, tai duobelės nėra gilios, 15-20 centimetrų, o jeigu stambesni, prireiks ir 50-60 centimetrų gylio, priklausomai nuo to, koks yra šakniagumbio dydis“, – pataria G. Štukėnienė.

Didesniame plote augalus sodinkite 70-90 centimetrų atstumu, jei sodinate eilėmis, tarp jų palikite 80-100 centimetrų tarpą. Jei prieš tai žemė nebuvo tręšta, tai galima daryti sodinant.

„Iškasus duobelę galima įberti truputį kompleksinių trąšų arba perpuvusio mėšlo, bet būtina ant viršaus uždėti žemės, kad gumbą dėtume ne tiesiai ant trąšų ar mėšlo, reikia pasluoksniuoti.“

Daugumos jurginų veislių kerai gerai jaučiasi ir be pririšimo, ir atlaiko netgi stiprias rudens vėtras. Bet sodindami aukštesnius ir stambesnius jurginus galite iškart įsmeigti porą kuoliukų, ypač, jei gumbai yra stambūs: „Ir pasižymėsite vietą, kur jurginai pasodinti, ir kai paaugs bus galima iškart pririšti. Jeigu kuoliukus smeigsite vėliau, galite pažeisti jurgino šaknis, o sodinant matote, kur šaknys išsidėstę. Taip apsaugote jurginą ir padarot iš karto du žingsnius į priekį.“

Reikalingas apkaupimas ir tręšimas

Pasodintus jurginus galite pamulčiuoti – tai pristabdys piktžolių augimą, sulaikys drėgmę ir šilumą bei padės augalui greičiau įsišaknyti. Pavojinga lieti vandenį į duobutę jurginus sodinant: dar šaltoje dirvoje gumbas gali supūti. Pavasarį dažniausiai dirva būna pakankamai drėgna ir jurginų po sodinimo laistyti nebūtina ir netgi nerekomenduotina. Dažniausiai jurginai pradedami laistyti, jiems sudygus. Jurginai reikalauja pastovios dirvos drėgmės. Reguliariai laistytų jurginų žiedai būna didesni, spalvingesni ir gražesni.

REKLAMA

„Jeigu pas jus lengva dirva, galbūt reikėtų laistyti dažniau, jeigu per savaitę 2-3 dienas lijo lietus, drėgmės pakanka. Reikia stebėti aplinką ir žiūrėti, kokia yra dirva“, – kalbėjo specialistė.

Gėlėms augant, pastoviai naikinkite piktžoles, purenkite žemę. Svarbus ir augalo apkaupimas – išrovus piktžoles, jurginus apkaupkite, nes tai sutvirtins augalą bei padės sukaupti daugiau maisto medžiagų. Tai ypač aktualu atėjus rudeniui ir artėjant šakniagumbių iškasimui.

Nepamirškite ir tręšimo, jam pasirinkite apniukusią dieną, prieš tai palaistykite augalus: „Pirmoje vasaros pusėje, jeigu neįterpėm kompleksinių trąšų sodinant, reikėtų patręšti pavasarinėmis trąšomis, o antroje vasaros pusėje reikia mažiau azoto, reikėtų trąšų turinčių daugiau kalio ir fosforo, kad gumbai geriau žiemotų.“

Norintiems didesnių žiedų ir tvarkingesnio augalo, rekomenduojama jurginus genėti. Pradėjus augti ūgliams, palikite 2-3 tvirčiausius stiebus, kitus pašalinkite, taip pat šalinkite apatinius pažastinius ūglius. Pasirodžius pirmiesiems pumpurams, nuskinkite ant trumpiausio stiebo augantį pumpurą, tuomet šoniniai žiedai bus didesni. 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų