Savo nerimu su naujienų portalu tv3.lt pasidalinusi vilnietė Rūta (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, red. past.) pasakojo, kad netikėtai bute aptiko pelėsį, teko šveisti sienas, tačiau dabar nuogąstauja, ar negalėjo jo prisikvėpuoti.
„Tvarkiau namus, kuriuose paprastai negyvename, ir pastebėjau, kad aplink langą ir už lovos ėmė augti pelėsis, kaip išsigandau! Galvoju, ką daryti, jis gi ir pažeidžia sienas, ir žmonėms kenkia.
Paėmiau valiklį su chloru, ACE ir purškiau jį bei šveičiau, viskas gražiai nusivalė, nusišveitė. Bet ar tikrai aš tą pelėsį panaikinau? O ar nieko, jei tiek laiko jį valiau? Gal įkvėpiau ir dabar susirgsiu kokiu plaučių uždegimu?“ – klausė susirūpinusi moteris.
Išskiria kenksmingas medžiagas
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Irenos Garuckienės aiškinimu, kai kurios pelėsio rūšys išskiria kenksmingas medžiagas – mikotoksinus, kuriems kai kurie žmonės gali būti alergiški.
„Šios toksinės medžiagos kartu su sporomis pasklinda ore ir gali patekti į žmogaus kvėpavimo takus. Tai gali sukelti tokius simptomus kaip akių perštėjimą, paraudimą, ašarojimą, nosies niežėjimą, kosulį, galintį sukelti net dusulį, kurie išlieka ilgiau nei savaitę, ypač tada, jei alergenas nebuvo pašalintas.
„Bet iš esmės daugelio alergijų simptomai yra panašūs, tad reikėtų specifiškai tirti, ar tai alergija pelėsiui, ar kitam alergenui. Taip pat reikėtų stebėti, ar alergijos simptomai neišryškėja tam tikrose vietose: gal jie pasireiškia tik namuose arba biure, o gal suvalgius pelėsinio sūrio?“ – komentavo ji.
Pasak vaistininkės, net pelėsiui nealergiškiems žmonėms mikotoksinai gali sukelti įvairių nemalonių simptomų: „Dažniausiai pasireiškia tipiniai alerginio rinito požymiai: varvanti nosis, čiaudulys, gerklės perštėjimas, akių ar nosies niežėjimas. Tačiau žmonėms, sergantiems astma ar kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, reakcijos į pelėsį gali būti kur kas rimtesnės – gali pasireikšti dusulys, spaudimas krūtinėje, užsitęsiantys kosulio priepuoliai.
Jei žmogus ilgą laiką būna pelėsiu užterštoje aplinkoje, pasekmės gali būti dar sudėtingesnės. Moksliniai tyrimai rodo, kad dėl ilgalaikio mikotoksinų poveikio gali sutrikti dėmesio koncentracija, pasireikšti galvos svaigimas, spengimas ausyse, suprastėti regėjimas“, – vardijo I. Garuckienė.
Labiau rizikuoja tie, kurių imunitetas nusilpęs
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila savo ruožtu ramino, kad ūminių reakcijų į pelėsio skleidžiamus toksinus gali pasitaikyti, tačiau tai nutinka tik retais pavieniais atvejais.
„Pelėsis, kuris yra grybas, kaip ir bet kurie mikroorganizmai bei kitos įvairios medžiagos, yra mūsų aplinkos dalis nuo pat gimimo. Todėl imuninė sistema prie jų yra pripratusi, taigi paprastai nereaguoja netinkamai“, – aiškino jis.
Pasak gydytojo, bendrai kalbant galima išskirti dvi aplinkybes, kada galėtų atsirasti ilgalaikis kenksmingas pelėsio poveikis.
Kai kurios pelėsio rūšys išskiria kenksmingas medžiagas – mikotoksinus, kuriems kai kurie žmonės gali būti alergiški.
„Vienu atveju imuninės sistemos reakcija į pelėsį galėtų būti per silpna. Kadangi pelėsis yra grybas, jis, kaip ir kitos įvairios grybo formos, gali pradėti nevaldomai daugintis ir lemti ligas. Bet čia kalbame apie išskirtinai retus atvejus, kai žmogaus imuninė sistema yra nevisavertė ir yra tikrai ilgalaikis sąlytis su tuo grybu, kurį įkvepiame ar jo patenka per kitas organizmo vietas“, – kalbėjo E. Danila.
Profesoriaus aiškinimu, įprastai tai galėtų būti tokiais atvejai, kai žmogaus imuninė sistema nusilpusi dėl ligos arba vartojamų vaistų: „Dažniausiai čia kalbame apie sergančiuosius onkologinėmis ligomis, būkles po organų transplantacijų bei sergant kai kuriomis kitoms ligoms, dėl kurių reikia vartoti vaistus, kurie susilpnina imuninį atsaką.
Taip dažniausiai veikia vaistai, kurie naikina vėžines arba kitas organizmo ląsteles, kurios veikia per daug aktyviai, pavyzdžiui sergant autoimuninėmis ligomis. Tokiu būdu tokiems žmonėms gali padidėti tikimybė susirgti grybų, taip pat ir kitų mikroorganizmų sukeliamomis ligomis.“
Dažniau simptomus patirs jau alergiški asmenys
Tačiau, kaip aiškino gydytojas, gali būti ir atvirkštinė situacija, kada žmogaus imuninė sistema reaguoja per stipriai.
„Pavyzdžiui, visiems žinoma liga bronchinė astma ar alergijos. Jos išsivysto dėl jautresnio organizmo atsako, nes įprastai žmogaus imuninė sistema neturėtų reaguoti į įprastą aplinką, pavyzdžiui, žiedadulkes. Alergijos atveju jis ima čiaudėti, ašaroti. Taigi toks pats jautresnis gali būti imuninės sistemos atsakas ir į grybą, pelėsį, kaip ir bet kurią kitą medžiagą.
Jeigu vykdomi remonto darbai kokiame labai sename name, palėpėje, kur nėra galimybės užtikrinti vėdinimo, patariama dėvėti kaukę ar respiratorių.
Dirginant kvėpavimo takus, jei imuninis atsakas yra per stiprus, tai gali pasireikšti bronchų spazmu, kitais kvėpavimo takų pokyčiais. Sunkesnė forma gali būti alveolitas, kai į plaučius, reaguodamos į svetimą medžiagą (antigeną), suplūsta uždegiminės ląstelės.
Bet vėlgi tokia situacija, kada imuninė sistema į šį dirgiklį reaguoja per stipriai, pasitaiko retai. Juk turbūt daugybė žmonių susiduria tiek su pelėsiu, tiek kitais grybais ar kitomis neįprastomis medžiagomis, bet nieko neįvyksta“, – nuramino E. Danila.
Laikytis elementarių saugumo priemonių
Tiesa, jei kontaktas su pelėsiu gali būti intensyvesnis, pavyzdžiui, atliekamas remontas, gydytojas patarė imtis elementarių atsargumo priemonių.
„Jeigu vykdomi remonto darbai kokiame labai sename name, palėpėje, kur nėra galimybės užtikrinti vėdinimo, patariama dėvėti kaukę ar respiratorių. Nes labai didelis kiekis tos įkvėptos neįprastos medžiagos gali sudirginti imuninę sistemą“, – kalbėjo gydytojas pulmonologas.
Tačiau, pasak jo, ilgalaikis buvimas įprastose patalpose, kur, pavyzdžiui, už tapetų aptinkamas pelėsis, įprastu atveju nesukels pavojaus sveikatai.
„Žmogus juk nekvėpuoja prakrapštęs tapetus ir prikišęs prie jų nosį. Kad galėtų būti koks nors neigiamas poveikis, turi būti kelios sąlygos – nuolatinis arba labai gausus vienkartinis ar trumpalaikis tam tikros medžiagos, dažniausiai organinės, dulkių įkvėpimas jautriam asmeniui arba asmeniui, kurio imuninė sistema nusilpusi.
Be abejonės, yra tokių darbų, pavyzdžiui, kai kurie restauravimo, valymo, remonto darbai, kai sąlyčio su pelėsiu rizika galėtų būti didesnė. Bet žmonės žino savo darbo profesines rizikas ir imasi apsaugos priemonių“, – pabrėžė E. Danila.
Kaip numalšinti simptomus?
Jei žmogus žino, kad yra alergiškas arba jautrus pelėsiui, vaistininkė pačiam remontuoti ar tvarkyti pažeistų vietų apskritai nepatarė.
„Nebent jos yra labai smulkios ir nepareikalauja ilgo kontakto/sąlyčio su mikotoksinais. Vis dėlto, pelėsio naikinimo procesai gali būti išties ilgi ir sudėtingi. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir baldų ar prietaisų keitimo, erdvių remonto, ypač tada, kai pelėsis kaupiasi sienų ar grindų viduje“, – komentavo I. Garuckienė.
Dirginant kvėpavimo takus, jei imuninis atsakas yra per stiprus, tai gali pasireikšti bronchų spazmu, kitais kvėpavimo takų pokyčiais.
Paklausta, kaip padėti sau, jei pasireiškė simptomai į pelėsį, ji visų pirma patarė pašalinti alergeną arba patiems pasišalinti iš erdvės, kurioje jis yra.
„Turėjus sąlyti su alergenu, reikėtų nusiplauti rankas, geriausia – nusiprausti po dušu ir persivilkti kitais drabužiais. Simptomines reakcijas į pelėsį, taip pat kaip ir į kitus alergenus, gali padėti sumažinti antihistamininiai vaistai, stabdantys histamino išsiskyrimą organizme.
Antihistamininių vaistų sudėtyje reikėtų žvalgytis tokių veikliųjų medžiagų, kaip bilastinas, azelastinas, cetirizinas, loratadinas ar feksofenadinas“, – komentavo vaistininkė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
