Šie šunys yra panašūs į lapes, jų gimtoji šalis – Rytų Azija. Veidas panašus į meškėno, tačiau jis yra šunų šeimos narys.
Švedija šiuo metu inicijuoja projektą, kuris turėtų padėti reguliuoti šių gyvūnų populiaciją. Mokslininkų teigimu, tai kas prieš maždaug 80 metų buvo pavadinta sėkme, šiuo metu yra ant ekologinės tragedijos slenksčio, mat usūriniai šunys minta paukščiais, ir būtent dėl to, kenčia šių gyvių populiacija. Tiesa, nuo milžiniškai didėjančio šių gyvūnų kiekio kenčia ne tik Švedija, bet ir kelios kitos šalys Europoje, pavyzdžiui, Vokietija.
Beje, Norvegijoje draudžiama laikyti usūrinius šunis kaip naminius gyvūnus.
Šie gyvūnai gyvena daugiausia miškuose, kalnuotose vietose. Neretai sutinkamas šalia kaimų, priemiesčiuose. Minta varlėmis, vabzdžiais, kitais bestuburiais, driežais, paukščiais, neatsisako uogų, vaisių. Pajūryje gyvenantys usūriniai šunys minta krabais. Gyvūnas baikštus ir neagresyvus, užpultas slepiasi, apsimeta negyvu. Nėštumas trunka 60 dienų, jaunikliai paliekami sulaukę 8 savaičių.
Usūrinis šuo vienintelis iš šuninių užmiega žiemos miegu, tačiau taip daro gyvenantys tik pačiose šiaurinėse platumose. Usūriniai šunys neloja.