Vegetarai atsisako mėsos, žuvies, vištienos ir vėžiagyvių, o štai žaliavalgiai nevalgo ne tik visų šių produktų, bet ir termiškai apdoroto maisto. Veganai (griežti vegetarai) nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, želatina, pienas, medus ir kt. Dėl žaliavalgių: yra žaliavalgiai vegetarai, ir yra žaliavalgiai, kurie nevalgo tik termiškai apruošto maisto (valgo ir mėsą ir žuvį ir kiaušinius) Taip pat esama ovolaktovegetarų, kurie nevalgo mėsos, žuvies, bet valgo pieno ir kiaušinių produktus. Išgirdę pavadinimą „semivegetarai“ nenustebkite – tai pusiau vegetarai, kurie nevalgo raudonos mėsos, bet valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.
Dažnam viską su dideliu apetitu valgančiam lietuviui kyla klausimas, kas iš viso atsiduria ant šių žmonių pietų stalo ir ką apie tokią mitybą mano specialistai?
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė kalbėdama apie vegetarizmo ir žaliavalgystės idėjas Lietuvoje sakė: „Lietuvoje vegetarizmo ir žaliavalgystės idėjos nėra naujos, bet šiuo metu gana lengva susirasti įvairiausios informacijos. Tai, kad aktyvėja diskusijos ir daugėja informacijos šiomis temomis, yra susiję su rūpinimusi savimi, sveikatos gerinimu.“ Paklausta, ar turint omenyje lietuvišką klimatą ir vaisių bei daržovių įvairovę, mūsų šalyje palankios sąlygos vegetarizmui ir žaliavalgystei, pašnekovė sakė: „Jei kruopščiau rinksimės maistą, kiaurus metus galime turėti visavertį racioną net maitindamiesi vegetariškai. Iš augalinės kilmės maisto galima gauti visas organizmui reikalingas medžiagas, bet tuo reikia domėtis, nes išbraukus iš maisto raciono vienus produktus, juos būtina pakeisti kitais.“
Dietologės teigimu, gyvenant Lietuvoje maisto raciono kaloringumas turėtų keistis priklausomai nuo temperatūros pokyčių: „Šaltuoju metų laiku reiktų valgyti sočiau, nes būtina palaikyti kūno temperatūrą“, – sakė E. Gavelienė ir pridūrė, kad nereikia pernelyg žavėtis atvežtiniais vaisiais ir daržovėmis, mat mūsų organizmui naudingiausi tie vaisiai ir daržovės, kurie užauginami mūsų regione.
Specialistė nedėtų lygybės ženklo tarp sąvokų „taupumas“ ir „vegetarizmas“, bet šis mitybos būdas turi savų privalumų. „Šiuo metų laiku žaliavalgis pasakytų, kad yra pilnos pievos garšvų, žliugių ir kitų maistui tinkamų bei organizmui naudingų žolių, kurios, galima sakyti, kainuoja tik pastangas nueiti ir nusiskinti. Iš tiesų nėra svarbu, kokia maisto kaina, svarbu kokybė. Skyrus daugiau laiko ir pastangų paieškoms galima atrasti naudingų medžiagų turinčių maisto produktų pigiau“, – sakė E. Gavelienė.
Į klausimą, kokiais atvejais medikai primygtinai rekomenduoja keisti mitybą, pašnekovė atsakė: „Dietinis gydymas yra daugumos negalavimų gydymo sudėtinė dalis, o kai kurių ligų apskritai vienintelis gydymo metodas. Vis dėlto primygtinai rekomenduojama vegetarinė mityba gali būti tik gydant labai specifiškus ir įgimtus medžiagų apykaitos sutrikimus. Kalbant apie tuos atvejus, kai gydytojas rekomenduoja vienaip ar kitaip koreguoti mitybą, būtina nepamiršti, jog visa tai daroma dėl to, kad žmogus gautų visas jo organizmui reikalingas maisto medžiagas“, – kalbėjo dietologė.
E. Gavelienės teigimu, ne paslaptis, kad nemažai medikų skeptiškai vertina vegetarišką mitybą, nes savo darbe tiesiogiai susiduria su netinkamos mitybos pasekmėmis: „Kai vegetarai, veganai, žaliavalgiai savo valgiaraštį susidėlioja netinikamai, jų vizitai pas medikus padažnėja. Noriu pabrėžti, kad tinkamai susidėliojus valgiaraštį dėl mitybos sveikatos problemų būti neturėtų, bet tam reikia specialių žinių.“ Į klausimą, kokiame gyvenimo tarpsnyje žmonėms apskritai nerekomenduojama eksperimentuoti su savo mityba, specialistė atsakė: „Eksperimentai nėra rekomenduotini nė vieno amžiaus tarpsnio žmonėms. Negali taip būti, kad nubudus ryte staiga nusprendžiama iš viso nebevalgyti mėsos ar imtis kokių kitų permainų. Kiekvienas mitybos pokytis turėtų būti racionaliai apgalvotas ir aiškus. Žmogus turi sau atsakyti į klausimus, kodėl tai darys ir kaip tai darys. Būtina prisiminti, kad netinkamos mitybos pasekmės išlenda tik po 5–10 metų.“ Specialistės teigimu, itin reikėtų rūpintis vaikų, nėščių, maitinančių moterų ir senyvo amžiaus žmonių mityba: „Tai jautriausios žmonių grupės, kurioms netinkama mityba ar jos pokyčiai gali turėti ypač rimtų pasekmių“, – sakė medikė.
