Tokiu būdu Rachel neteko ne tik savo kūdikio, bet ir galimybės sulaukti teisingumo. Šiandien ji atvirai dalijasi savo skausmu, siekdama, kad sūnaus istorija nebūtų pamiršta, rašo mirror.co.uk.
Tragedija, kuri pakeitė viską
2023 m. vasario 4-ąją Rachel, gyvenanti Niukasle, pagimdė sūnų Hudsoną. Berniukas buvo sveikas, gimė 37-ąją nėštumo savaitę. Tačiau vos po trijų mėnesių jo gyvenimas nutrūko – ir tai padarė artimiausias žmogus.
Balandžio 28-osios vakarą Hudsonas liko nakčiai pas savo tėvą Carlą. Kitą dieną Rachel jau ruošėsi pasiimti kūdikį, tačiau prie jos namų durų pasirodė policija su tragiška žinia: sūnus rastas be sąmonės, o Carlas – taip pat miręs, nusižudęs.
„Man pasakė, kad jei Carlas nebūtų nusižudęs, jam būtų pateikti kaltinimai dėl mano sūnaus nužudymo“, – sakė Rachel.
„Jis nužudė Hudsoną ir dalį manęs“
Motina neslepia skausmo ir pykčio. Ji atvirai kalba apie savo sūnaus mirtį:
„Hudsonas buvo žmogus. Jis buvo mano vaikas, mano gražus berniukas. Niekada netylėsiu ir neginsiu vyro, kuris nužudė mano sūnų.
Jis atėmė Hudsono gyvybę, o iš manęs – mano sūnų. Mano širdis sudaužyta amžiams, nes dalis manęs mirė kartu su Hudsonu.“
Moteris pasakoja, jog dabar kenčia potrauminį streso sindromą (PTSS), nuolatinius košmarus, didelį nerimą dėl kitų savo vaikų gerovės: „Mano galvoje nuolat sukasi vaizdiniai, kad kažkas atsitiks mano vaikams. Tai nepakeliamas jausmas.“
Paliko sužinojęs, kad laukiasi
Rachel ir Carlas susipažino 2022 m. balandį pažinčių svetainėje. Moteris augina dar du berniukus – 15 ir 6 metų.
Iš pradžių naujoji pora sutarė gerai, bet kai vos po dviejų mėnesių Rachel sužinojo, jog laukiasi, Carlas reagavo šaltai. „Jis nenorėjo daugiau vaikų“, – pasakoja ji.
Jų santykiai nutrūko dar nėštumo pradžioje, o bendravimas tapo epizodinis. Vis dėlto Rachel suteikė galimybę tėvui matytis su kūdikiu – pirmą kartą jis Hudsoną prižiūrėjo vienas, kai šiam buvo dvi su puse savaitės.
Teismo medicinos išvados
2024 m. rugpjūtį ekspertai nustatė, kad Hudsonas patyrė vadinamąjį „sukrėsto kūdikio sindromą“: akių tinklainės kraujavimus, nugaros smegenų ir galvos smegenų pažeidimus. Jis taip pat buvo patyręs smarkų sutrenkimą – nuo šių traumų kūdikis mirė akimirksniu.
2024 m. lapkritį koronerė Georgina Noland oficialiai konstatavo, kad Hudsonas mirė nuo stiprios galvos traumos ir buvo negailestingai nužudytas savo paties tėvo.
Gyvenimas po netekties
Praėjus kuriam laikui, Rachel susilaukė dukters Georgie, kuri šiuo metu yra vienerių metų. Tačiau net ir nauja gyvybė negali užpildyti prarasto sūnaus vietos.
„Stebėti, kaip auga Georgie, yra be galo nuostabu ir kartu skaudu. Ji dabar išgyvena etapus, kurių Hudsonas niekada nepatirs“, – sako Rachel.
Ji pasakoja, kad išgyveno sunkius nerimo ir PTSS periodus. Vis dėlto ji pasirinko nenusileisti destrukcijai – nesiėmė svaigalų, lankė terapiją, pradėjo terapines šalto vandens procedūras.
Socialiniuose tinkluose Rachel dalijasi savo patirtimi apie sūnaus netektį ir gedulą – nors susilaukia ir palaikymo, ir skaudžių komentarų.
Tragedija gyvenimą pakeitė negrįžtamai
Moteris pripažįsta, kad ši tragedija ją negrįžtamai pakeitė: „Anksčiau buvau optimistė, stiklinę matydavau pusiau pilną. Dabar esu žmogus, nuolatos laukiantis, kas nutiks blogo. Aš praradau pasitikėjimą pasauliu.“
Vis dėlto Rachel tiki, kad jos sūnaus istorijos pasakojimas reikalingas:
„Hudsonas, kol buvo gyvas, iš aplinkinių jautė tik meilę. Mano berniukas nusipelnė, kad jo istorija būtų papasakota. Jis buvo nužudytas, ir aš niekada neleisiu, kad apie jį būtų pamiršta.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
