2019 metų pavasarį bibliotekai pradėjusi vadovauti Inga Davidonienė savo darbą vadina labai prasmingu: „Kiek save pamenu, visada buvau su knyga, mėgau ir tebemėgstu skaityti. Rinkausi bibliotekininkystės ir informacijos studijas, dirbau knygų leidybos, reklamos versle. Kai buvo paskelbtas LAB direktoriaus konkursas, nusprendžiau pabandyti, ir mano norai bei vizijos išsipildė. Galimybė dirbti šioje bibliotekoje mano pomėgius, studijas ir darbinę patirtį sujungė į vieną tikslą. Veikla, padedanti pasiekti, kad žmonės galėtų skaityti, gauti informaciją, man atrodo labai prasminga.“
Naujos paslaugos
Bibliotekos vadovė džiaugiasi, kad šiais metais LAB skaitytojams galėjo pasiūlyti ne vieną naują paslaugą. Nuo šio rudens LAB virtualiojoje bibliotekoje „Elvis“ galima rasti ne tik keliolika tūkstančių garsinių knygų, bet ir 10 neregiams pritaikytų filmų garso takelių. Patys filmai į virtualiąją biblioteką nekeliami, nes to neleidžia autoriaus teisių įstatymas, bet juos galima pasižiūrėti bet kuriame LAB padalinyje – tam yra skirtos kompiuterizuotos vietos.
Kita nauja bibliotekos pasiūlyta paslauga – knygos Brailio raštu iki pareikalavimo. „2019 metų rugsėjį pateikėme 15 knygų sąrašą, jis kiekvienais metais bus pildomas. Vartotojas norimą leidinį gali išsirinkti iš sąrašo, mes jį atspausdiname, o skaitytojui šio leidinio nebereikia grąžinti į biblioteką“, – sako LAB direktorė ir priduria, kad visos sąraše esančios knygos yra parengtos BRF formatu, skirtu tekstus skaityti su Brailio eilute. Brailio eilutė – tai prietaisas, padedantis Brailio raštu atspausdintus tekstus skaityti kompiuterio ekrane, jis gali būti naudojamas ir kaip elektroninė Brailio knygų skaityklė. Į minėtą sąrašą įtrauktos knygos laikomos virtualioje bibliotekoje, tad vartotojai, turintys Brailio eilutę, gali tokį leidinį atsisiųsti ir skaityti įsikėlę į savo Brailio eilutę.
Pasak I. Davidonienės, kitų metų pradžioje LAB iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos turėtų gauti 6 Brailio eilutes pagal infrastruktūros atnaujinimo viešosiose bibliotekose projektą. Taip pat dėl šio projekto biblioteka gaus taktilinių Brailio rašto spausdintuvų ir du 3D spausdintuvus. „Vieną 3D spausdintuvą jau turime, juo parengėme Vilniaus rotušės ir Nacionalinės dailės galerijos (NDG) maketus“, – pasakoja I. Davidonienė, primindama, kad NDG maketas galerijoje buvo pristatytas praėjusių metų gruodžio 6 dieną.
Phillas Collinsas (buvęs „Genesis“ muzikantas)
Charlie Wattsas („The Rolling Stones“)
Rickas Allenas („Def Leppard“)
„MoBiLait“
LAB su keliais Lietuvos universitetais vykdo projektą „MoBiLait“ („MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“).
Pasak direktorės, šiuo Europos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamu projektu siekiama padidinti leidinių, skirtų studijoms ir savišvietai, prieinamumą.
Numatyta išleisti 600 leidinių: iš jų 100 DAISY formatu, leidžiančiu vienu metu tekstą skaityti ir jo klausytis, taip pat 100 garsinių ir dar 400 leidinių, pritaikytų skaityti balso sintezatoriumi. Projektą „MoBiLait“ biblioteka įgyvendina kartu su partneriais – Vilniaus universitetu, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto bei Mykolo Romerio universitetų bibliotekomis ir Kauno apskrities viešąja biblioteka.
Šis projektas taip pat padės modernizuoti virtualiąją biblioteką „Elvis“. „Praėjo daugiau nei 5 metai nuo jos sukūrimo, yra nesklandumų, techninių trukdžių. Tiek vartotojams, tiek mums reikia, kad sistema veiktų sklandžiai. Ateityje tikimės projektą pristatyti išsamiau, kol kas jį tik pradedame, vyksta pirmieji darbiniai susitikimai“, – pasakoja I. Davidonienė.
Bendradarbiavimas
Pašnekovės teigimu, Lietuvos aklųjų biblioteka turi atlikti įvairias funkcijas: „Labai svarbu, kad neapsiribotume vien tik skaitytojų aptarnavimu, renginių organizavimu, bet būtume ir stiprus metodikos, konsultavimo centras. Be jau įprasto, turime dirbti vadybinį darbą: teikti informaciją, dalytis patirtimi, dirbti su kitomis institucijomis, ieškoti vartotojų, turinčių kitų negalių, pirmiausia – skaitymo sutrikimų. Vieni patys visų savo skaitytojų tikrai nepasieksime, todėl turime bendradarbiauti su kitomis institucijomis – neįgaliųjų organizacijomis, švietimo įstaigomis“, – sako LAB direktorė.
Šių metų lapkritį Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje LAB organizavo pažintinius seminarus „Informacijos ir paslaugų prieinamumas: ką svarbu žinoti“. Seminarai skirti kultūros, švietimo, socialinio aprūpinimo ir kitų įstaigų ar organizacijų darbuotojams, kurie dirba ar planuoja dirbti su vartotojais, negalinčiais skaityti įprasto spausdinto teksto.
LAB direktorė seminarų dalyvius kaip tik supažindino su negaliomis, dėl kurių žmonės negali skaityti įprasto spausdinto teksto, LAB Informacinės sistemos duomenų bazių administratorė Lilija Oleškevič pristatė virtualiąją biblioteką „Elvis“. Seminaruose apie skaitymo kompensacinę techniką pasakojo Brailio rašto knygų redaktorė Ugnė Žilytė, apie pojūčių svarbą priimant informaciją kalbėjo Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Janina Vileikienė, įžvalgomis apie paslaugų ir aplinkos prieinamumą ir jo principus dalijosi Informacijos išteklių skyriaus vedėja Dalia Balčytytė. Po užsiėmimų viešųjų bibliotekų darbuotojai galėjo tapti virtualios bibliotekos „Elvis“ administratoriais ir pradėti tiekti garsines knygas skaitymo sutrikimų turintiems vartotojams.
Lapkritį LAB surengė ir pažintinį seminarą „Kultūros paslaugų prieinamumas: patirtys ir galimybės“. Seminaras buvo aktualus tiems, kurie dirba ar planuoja dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vartotojais bei lankytojais, negalinčiais skaityti įprasto spausdinto teksto. Apie interneto svetainių prieinamumą žmonėms, turintiems regos negalią, kalbėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė, prieinamo formato skaitmeninius leidinius pristatė D. Balčytytė ir U. Žilytė. Iš audiovizualinio vertimo specialistės Kristinos Meilūnaitės seminaro dalyviai sužinojo apie garsinio vaizdavimo taikymą teatre ir kine, festivalį „Nepatogus kinas“ pristatė jo direktorius Gediminas Andriukaitis, o NDG taktilinę parodą „Blind date“ – šios parodos kuratoriai Matas Drukteinis ir Agnė Matulevičiūtė.
Bibliotekoje – Disleksijos centras
Praėjusių metų pabaigoje LAB patalpose Vilniuje įsikūrė Disleksijos centras. Nuo sausio pradžios centras tėvams ir pedagogams organizuoja mokymus, o disleksiją turintiems vaikams – kūrybines dirbtuves.
Atidarymo renginyje centro įkūrėja Jurgita Pocienė pristatė jo idėją ir veiklos planus, savo įžvalgomis ir patirtimi dalijosi Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė Lina Narkevičienė. Susirinkusiems balades pagal Juozo Erlicko eiles pritardami gitara dainavo Teatriuko aktoriai Žilvinas ir Dalia Ramanauskai, o vaikai meno terapijos specialistės Žanetos Kanapickienės vedamame meno terapijos užsiėmime kūrė savo raides.
Susirinkusiesiems pristatytos LAB paslaugos. Biblioteka yra draugiška disleksiją turintiems skaitytojams – jie gali naudotis LAB virtualiąja biblioteka, imti iš jos garsines knygas. Gruodžio mėnesį LAB organizavo seminarą „Skaitymo sutrikimai: kaip atpažinti ir padėti“, skirtą specialistams, dirbantiems ar planuojantiems dirbti su skaitymo sutrikimų turinčiais moksleiviais.
Straipsnio autorė: Ugnė Žilytė.
