Ir šio ilgai laukto ir galiausiai sulaukto paukščio „atradimo“ garbė tenka ne kam kitam, o kėdainiečiui, Šėtoje gimusiam ir augusiam ornitologui Vytautui Eigirdui.
Pastebėjo netikėtai
Paukščių pažinimo vadove „Europos paukščiai“ rašoma, kad stepinė pempė yra 27–30 cm. ilgio paukštis, perintis sausose Centrinės Azijos ir Pietvakarių Sibiro stepėse, dažnai gana toli nuo vandens.
Žiemoja Šiaurės Afrikoje, Sirijoje, Irake ir Indijoje. Retai praskrenda migruodama per pietryčių Europą ir Artimuosius Rytus, dažnai kartu pasirodo su paprastosiomis pempėmis.
V. Eigirdas sako stepinę pempę pamatęs visai netikėtai, jam neįprastoje vietoje – užlietoje pievoje.
„Sudėtinga būtų sakyti, kad tyčia randi naują paukštį. Aišku būna, važiuoji, stebi, tačiau retai taip nutinka, kad kokio paukščio ieškai, tokį ir randi.
Čia labiau netyčia nusišypsojo sėkmė man, kad nuo keliuko prieš akis pakilo paukštis. Iš karto pamačiau, kad jis kažkoks neįprastas. Padariau porą nuotraukų, paskui atsivedžiau paukščių pažinimo vadovą ir supratau, kad tai iš tiesų buvo nauja rūšis Lietuvoje“, – sako ornitologas.
Jo teigimu, stepinė pempė prieš kurį laiką kelis kartus buvo pastebėta Estijoje, Lenkijoje, tad ir Lietuvos ornitologai šio paukščio atsiradimo mūsų šalyje jau kurį laiką tikėjosi.
Jis pabrėžia, kad ši pempės rūšis Lietuvoje anksčiau niekada per visą istoriją nebuvo pastebėta.
„Lietuvoje yra stebima tik paprastoji pempė. Kita – baltauodegė pempė – Lietuvoje buvo stebėta tik vieną kartą“, – sako pašnekovas.
Užskrido veikiausiai netyčia, trumpam
V. Eigirdas sako, kad stepinė pempė nėra tas paukštis, kuris apsistotų Lietuvoje ir joje gyventų bei perėtų. Bent jau to nesitikima artimiausiu metu.
„Jos perėjimo arealas yra gana toli, tačiau migracijų metu dažnai jauni paukščiai nuklysta su kita paukščių rūšimi. Jie skrisdami prisijungia prie ne savo, kitos rūšies paukščių būrio, kurie migruoja kitu keliu, ir taip tos naujos rūšys atsiranda jiems neįprastose vietose.
Bet kuriuo atveju paukštis sparnus turi, tad jie gali patekti ne visai ten, kur turėtų būti“, – sako ornitologas.
„Greičiausiai, bent jau kol kas, Lietuvoje jų perinčių tikėtis nereikėtų. Visgi ilgainiui būna, kad rūšis užklysta vieną kartą, kitą kartą, na, o klimatui keičiantis paukščiai gali ir įsikurti mūsų šalyje ilgam“, – sako gamtininkas.
Vietinei faunai grėsmės nėra
Dažnai kalbant apie naujas gyvūnų ir augalų rūšis yra akcentuojama, kad tam tikrame regione vyrauja vienokia ar kitokia flora ir fauna, o naujos rūšies pasirodymas gali tapti iššūkiu jau esamiems gyvūnams.
Vis dėlto, kadangi paukštis atklydo natūraliai, tad net jei ir rūšis apsispręstų Lietuvoje įsikurti ilgesniam laikui, imti gyventi ir perėti, tai didelės grėsmės jau esamai faunai nekels.
„Paukščiai įprastai klajoja ir plinta, paprastai jie nepakenkia vietinei gamtai. Keliaujant paukščiams natūraliai paprastai paskui juos eina ir plėšrūnai.
Invazinės rūšys, kurios atkeliauja su žmogaus pagalba, kaip antai meškėnas iš Amerikos, yra atskira istorija.
Tokie gyvūnai dažniausiai netyčia pabėga į gyvąją gamtą, joje neturi natūralių priešų ir tampa invaziniais – užima mūsų faunos vietą, išstumia vietines rūšis, ir, kad ir koks mielas bebūtų, nėra mūsų krašto gyvūnas ir daro mūsų gamtai žalą.
Paukščiai visgi ilgai neužsibūna ir jie tikrai mūsų faunai nedaro jokios įtakos ir žalos. Natūraliai plintančios rūšys gali pakeisti kažkokią mūsų krašte įprastą rūšį, tačiau tai natūralūs gamtos procesai ir žmogus tam neturi jokios įtakos ir nieko negali pakeisti“, – sako V. Eigirdas.
Autorius: Eglė Kuktienė
