Apie erkinio encefalito pavojų ir galimą žalą organizmui kalbama daug ir garsiai. Matydami, kad  užsikrėtusiųjų skaičius kiekvienais metais auga, ir žinodami galimas ligos pasekmes, medikai vieningai siūlo skiepytis. O visuomenė šiuo klausimu susiskaldžiusi į dvi stovyklas – tų, kurie tiki skiepais, ir tų, kurie juos vertina skeptiškai. „Žmonės turi suvokti, kad nesiskiepydami jie rizikuoja savo sveikata.  Lietuvoje erkių yra visur, o lietuviai – dideli gamtos mėgėjai, todėl rizika užsikrėsti viena iš erkių platinamų ligų yra didžiulė. Skeptikų argumentas, kad per gyvenimą yra išsitraukę daugybę įsisiurbusių erkių ir niekuo nesusirgę, nėra svarus. Mat per pastaruosius kelerius metus erkių šalyje gerokai padaugėjo, todėl ir užkrėstų šių vabzdžių šiandien yra daug daugiau. Tūkstančiai žmonių skiepijasi nuo erkinio encefalito, apsauga iš tiesų yra labai efektyvi. Nežinau priežasties, dėl kurios reikėtų vengti skiepų“, – kalbėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medicinos entomologė Milda Žygutienė.

Užsikrėtus erkiniu encefalitu, ligos pradžioje simptomai būna panašūs į gripo: pakilusi temperatūra, galvos skausmas, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, viduriavimas. Vėliau dažniausiai sergančiojo būklė pagerėja, bet greitai užklumpa antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, o virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą. Susirgus specifinio gydymo nėra, todėl ligos baigtį dažnai lemia tik genetiniai veiksniai.

REKLAMA

Lietuva – erkių rojus

M.Žygutienė neabejoja, kad tik skiepai gali suvaldyti vabzdžių platinamas ligas. Anksčiau vienas didžiausių sergamumų erkiniu encefalitu buvo Austrijoje. Po visuotinės vakcinacijos dabar per metus ten fiksuojama tik apie šimtą ligos atvejų. „Šiandien Austrija – vienintelė šalis, kurioje sergamumas erkiniu encefalitu nukrito iki minimalios ribos“, – tvirtino entomologė. Anot jos, Baltijos šalyse erkėms veistis labai tinkamos klimato sąlygos: labai daug apleistų laukų, pievų, o ten ypač gerai veisiasi visi smulkieji graužikai, kurie yra tokių ligų nešiotojai ir kuriais minta erkės“, – sakė M.Žygutienė. Aktyvusis erkių periodas Lietuvoje trunka nuo kovo iki  gruodžio mėnesio pradžios. Šiems vabzdžiams labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera paklotė. Pušynuose erkių paplitimas mažesnis. Didžiausia erkių gausa stebima vidurio Lietuvoje. Erkiniu encefalitu dažniausiai žmonės užsikrečia Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, o Laimo liga – Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių apskrityse. Šiuo metu erkinis encefalitas plinta šiaurės link. Anksčiau Skandinavijos šalyse erkių sukeltos ligos nebuvo problema, o šiemet sergančiųjų jau yra gerokai daugiau.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra

Apie erkinį encefalitą daugelis esame bent kažką girdėję, o apie Laimo ligą informacijos dažnai pritrūkstame. Įdomu tai, kad net 15 proc. užkrėstų erkių Lietuvoje nešioja Laimo ligos užkratą. O erkinio encefalito nešiotojų yra vos 1 proc. Statistika taip pat iškalbinga: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje pernai buvo užregistruoti 365 erkinio encefalito atvejai ir 2 429 Laimo ligos atvejai. Tad kodėl apie Laimo ligą girdime mažiau? „Sergančiųjų Laimo liga iš tikrųjų yra kur kas daugiau, tačiau prieš ją nėra jokios prevencijos, tik bendros priemonės, kuriomis galima pasisaugoti nuo erkės įkandimo. Tačiau, skirtingai nei erkinis encefalitas, Laimo liga aiškiai pasireiškia ir yra išgydoma antibiotikais. O maždaug  30 proc. visų erkiniu encefalitu persirgusių žmonių patiria vienokius ar kitokius liekamuosius reiškinius“, – sakė entomologė M.Žygutienė. Anot jos, vienas iš pagrindinių Laimo ligos požymių yra klaidžiojanti raudonė. Aplink įkandimo vietą oda parausta, o dėmės dydis ir forma gali kisti. Žinoma, kiekvieną kartą, erkei įsisiurbus, vyksta vietinė odos reakcija, todėl aplink įkandimo vietą gali atsirasti nedidelė rausva dėmelė. Tačiau jei dėmė didėja ir pasiekia bent 5 cm skersmenį, reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Dėmė gali pasiekti net ir pusės metro skersmenį. „Vietą, į kurią buvo įsisiurbusi erkė, geriausia apžiūrėti iš karto po karšto dušo, nes tada dėmė būna ryškiausia. Jei nepastebėjote, kad buvo įsisiurbusi erkė arba ji įsisiurbė tokioje vietoje, kurios pats nematote, padės tik specialistai“, – sakė medikė. Ji pabrėžė, kad inkubacinis erkių platinamų ligų periodas trunka dvi savaites, tačiau save reikėtų stebėti ne trumpiau nei mėnesį.

REKLAMA

Gydoma tik antibiotikais

Pradėta gydyti pačioje pradžioje Laimo liga nėra pavojinga, tačiau laiku nepastebėta ji gali pažeisti svarbias organizmo sistemas. Ligos pradžia neretai būna nepastebima, o ir pasireikšti ji gali tik po  mėnesio ar net metų. Panašiai nutiko ir aktorei bei Vilniaus savivaldybės tarybos narei Violetai Podolskaitei. Apie tai, kad užsikrėtė Laimo liga, moteris sužinojo tik po kurio laiko, kai ėmė blogai jaustis. „Nė neįtariau, kad man buvo įsisiurbusi erkė, tačiau kai pradėjau jausti nuolatinį nuovargį, sąnarių skausmus, kreipiausi į gydytojus. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad sergu Laimo liga. Ilgai gydžiausi antibiotikais“, – pasakojo V.Podolskaitė. Vaistai atliko savo funkciją ir ligos požymių nebeliko, tačiau moteris iki šiol kovoja su antibiotikų sukeltais padariniais. „Laimo ligos gydymas buvo ilgas, varginantis, o kartais – ir sunkiai pakeliamas. Nors liga pasitraukė, sveikata subyrėjo ir dabar tenka kovoti su gydymo padariniais: labai sumažėjo leukocitų, visai nusilpo imuninė sistema. Esu ligonis, – pasakojo Violeta. – Tikiuosi, kad mokslininkai greitai atras būdų, kaip išgydyti Laimo ligą nevartojant antibiotikų, nes jie ir išgydo, ir vėl susargdina, tik jau kitomis ligomis. O žmonėms patariu ypač atidžiai stebėti, kaip jie jaučiasi, ir nebijoti kreiptis į medikus. Keista, kaip toks mažas vabaliukas gali sugadinti gyvenimą“, – kalbėjo aktorė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų