encefalitas

Lietuviai turėtų išlikti budriais ištisus metus, mat erkės nesnaudžia, o su jomis kartu kiekvieną iš mūsų gali pakirsti būtent erkių platinamos ligos. Tai erkinis encefalitas arba Laimo liga. Apie pastarąją, Laimo ligą, tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šuke ir iš Mažeikių atvykusia Agne Kleins, kuri itin arti susidūrė su Laimo liga. Šeimos gydytoja E.Šukė sako, kad Laimo liga yra bakterinė infekcija, kuri turi būti gydoma antibiotikais.

Dėl besikeičiančių klimato sąlygų su metais vis ilgėja erkių suaktyvėjimo sezonas. Specialistai perspėja, kad šiemet erkės gali prabusti kur kas anksčiau – ne balandį, o jau kovo mėnesį ir dalijasi patarimais, kaip jau dabar galima nuo jų apsisaugoti.

Po žiemos nubudusių erkių gamtoje šiuo metu apstu. Jų itin daug dėl to, kad Laimo ligą ir erkinį encefalitą platinantys parazitai žiemą šiltai leido po sniegu. Ekspertai sako, kad Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijasi vos kas dešimtas žmogus ir viliasi, kad naujovė – skiepijimas vaistinėse – paskatins daugiau žmonių apsisaugoti. Tiesa, epidemiologai įspėja, kad vienu metu skiepytis ir nuo encefalito, ir nuo koronaviruso negalima.

Klimato kaitos įtaką erkių paplitimui Lietuvoje stebintis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius biologas Algimantas Paulauskas sako, kad Lietuvoje erkės aktyviausios būdavo pavasarį ir vasaros pradžioje, vėliau būdavo šiokia tokia pauzė ir parazitai vėl suaktyvėdavo rugsėjį-spalį – kaip tik grybavimo sezono metu. Tačiau užpernai mokslininkai aptiko naują erkių rūšį, kurios aktyvumo pikas – liepa-rugpjūtis.  Erkės įkandimas neskausmingas, tačiau gali būti labai pavojingas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis,  Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (toliau – EE) ir Laimo liga (toliau – LL) sergama kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Šių ligų platintojos yra Ixodes ricinus erkės, plačiai paplitusios visoje šalies teritorijoje, pats didžiausias jų aktyvumo periodas fiksuojamas balandžio ir gegužės mėnesiais, bet aktyvios erkės išlieka iki gruodžio mėnesio.

Kylantis termometro stulpelis ir vis labiau pavasarėjantys orai masina žmones dar daugiau laiko praleisti gryname ore. Visgi, dažnas lankydamasis parke ar miške vis dar nesusimąsto, jog kartu su gamta, iš žiemos miego pabunda ir erkės. Gydytojai tikina, kad saugant save, būtina nepamiršti ir erkių platinamų ligų, kurios gali ne tik apkartinti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti nemenką pavojų gyvybei.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę.

Kartu su pavasarį bundančia gamta, pabunda ir erkės. Temperatūrai pasiekus 4-5 laipsnius šilumos, jos pradeda aktyvėti ir ieškoti aukų, kurių krauju galėtų maitintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės teigimu, jau pastebimas erkių suaktyvėjimas. Pirmieji jį pastebi šunis turintys asmenys, nes pirminis erkių taikinys yra gyvūnai. Tačiau didžiausias aktyvumas dar priešakyje.