Parengė Asta Janušonytė
Kodėl mūsų mamų ir močiučių pamėgtą vaistą korvalolį galima nusipirkti tik Rytų Europos šalyse bei buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Kokią grėsmę kelia kelioms kartoms gerai žinomas preparatas, kurio vienu metu ieškodavome net pas turgaus prekeivius, nes toks „kaip senais laikais“ jis vis dar gaminamas ir pardavinėjamas tik Rusijoje? Ir kodėl pažangieji Vakarai šio stebuklingo nuo visų blogavimų padedančio vaisto nė nežino?
Ne iš piršto laužti apribojimai
Vyresnei kartai korvalolis buvo patikimiausias vaistas ir nuo širdies, ir nuo nervų ligų. Todėl daug kam taip ir liko nesuvokiama, kodėl kažkam šovė į galvą korvalolio sudėtį prilyginti narkotikams ir griežtai kontroliuoti preparato įvežimą bei platinimą.
Iš tikrųjų korvalolis – dabar gaminamas išskirtinai Ukrainoje, Kijeve – savo sudėtimi ir poveikiu yra beveik identiškas kitiems populiariems lašiukams – valokordinui. Skirtumas tik toks, kad pastarieji gaminami Vokietijoje. Ir vienų, ir kitų buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje kasmet parduodama dešimtys milijonų buteliukų. Tad kai kurie sunerimę medikai ir pabandė atkreipti dėmesį į šį fenomeną, kartais net prilygindami jį alkoholizmo problemai. Jeigu narkotinio poveikio vaistą galima įsigyti praktiškai kiekvienoje vaistinėje ir už sąlyginai menką kainą, ar negresia mums visiems tapti narkomanais?
Ne daug kas žino, kad korvalolio sukūrimo istorija siekia nacistinės Vokietijos laikus. Norėdami padidinti armijos kovingumą, naciai ilgai ieškojo vaistų nuo baimės recepto. Galiausiai buvo sukurtas toks preparatas, jo pagrindinė sudedamoji dalis sintetinis narkotikas liuminalas – stiprus barbitūratas, slopinantis nerimą, įtampą, sukeliantis euforiją ir visiškai užgniaužiantis baimės jausmą.
Populiarios mikstūros sudėtyje ir šiandien yra barbitūrato – fenobarbitalio, todėl iš esmės neblogas preparatas ir buvo prilygintas narkotinėms medžiagoms. Mat barbitūratai – barbitūro rūgšties dariniai – didžiausią grėsmę kelia vartojami kartu su alkoholiu. O korvalolyje yra spirito. Bet ir tai dar ne viskas. Grėsmingą kokteilį papildo bromizovalerijono rūgštis, dar sustiprinanti narkotinį poveikį.
Priklausomybė užklumpa netikėtai
Barbitūratai – stiprūs migdomieji, ir jie kaupiasi organizme. Jeigu kas nors reguliariai vartoja jų turintį preparatą, kenčia dėl nuolatinio mieguistumo dieną.
Prie vaisto priprantama labai greitai – per mėnesį. Ir net tuo atveju, jeigu griežtai laikomasi rekomenduojamų dozių (prisipažinkime, taip būna labai retai su tokiais „nekaltais“ vaistukais kaip korvalolis). Nutraukus preparato vartojimą, pasireiškia nervinė įtampa, nerimas, nemalonūs pojūčiai širdies plote, tachikardija... Visa tai priverčia išgerti dar vieną lašiukų dozę.
O ilgalaikis korvalolio vartojimas nepraeina be pasekmių: pakenkiama kepenų, inkstų, kitų organų darbui, lašai susilpnina atmintį, sutrikdo miegą, kol galiausiai atbunka emocijos ir užklumpa depresija.
Lėtinis apsinuodijimas bromu, išsiskiriančiu iš bromizovalerijono rūgšties, sukelia alergiją, kvėpavimo sistemos ligas, lytinę disfunkciją ir kitus priklausomybės „malonumus“. Staiga nutraukus vartojimą, išsivysto būklė, analogiška alkoholinei abstinencijai – ir vėl grįžta nerimas, nervinis įsiaudrinimas, nemiga, net haliucinacijos – kaip esant baltajai karštinei.
Jei korvalolio dozė padidinama, atsiranda malonių pojūčių iliuzija – tarsi apgirtus.
Seniai dirbantys narkologai ir toksikologai patvirtintų, kad apsinuodijimas korvaloliu jų praktikoje pasitaikydavo, ir ne taip retai. Itin sunkiais atvejais apsinuodijimas sukelia gilią komą, pacientą nesiseka gydyti tradiciniais metodais.
Piktnaudžiavimo preparatu pasekmės labai liūdnos: emocinė degradacija, suprastėjusi atmintis, nusilpęs gebėjimas mąstyti.
Specialistai sako, kad korvalolis gali pražudyti taip pat, kaip bet kurie narkotikai. Tik daro tą lėtai ir be gailesčio, aukomis pasirinkdamas senyvus ir silpnos nervų sistemos žmones.
Tikrai ne širdies vaistai
Priklausomybė nuo korvalolio pirmiausia gresia vyresnės kartos atstovams. Tai nenuostabu – vaistas nebrangus, o palengvina tiek daug simptomų, įskaitant ir netikėtai užplūstantį nerimą, galvos svaigulį, padažnėjusio pulso ir besidaužančios širdies, skausmų širdies plote ir kitko, ką medicinoje įprasta vadinti hipochondriniu sutrikimu, arba vegetacine kraujagyslių distonija.
Pagyvenusių žmonių dažnai vadinami tiesiog širdies lašiukais, šie vaistai neturi nieko bendra su širdžiai skirtais preparatais. Korvalolis yra lengvas antidepresantas ir trankvilizatorius. Jis pasižymi sedatyviniu poveikiu, ir to kartais visiškai pakanka, kad vyresnio amžiaus žmogus pasijustų geriau.
Korvalolis ramina, slopina skausmus, normalizuoja širdies ritmą, migdo. Jis išsklaido nerimą, padeda kovoti su baime. Bėda ta, kad vartojamo metų metus vaisto poveikis silpsta, ir anksčiau ar vėliau norimam efektui pasiekti į šaukštelį tenka lašinti vis daugiau lašų. Pasitaiko atvejų, kai per dieną suvartojama ir vienas ar du buteliukai korvalolio nė neįtariant, kad ir taip silpnai sveikatai daroma nepataisoma žala.
Aišku, vienareikšmiškai pasakyti, kad korvalolį reikėtų uždrausti, negalima – to neteigs nė vienas specialistas. Tai puikiausias preparatas, jeigu vartojamas po 15–30 lašų tris kartus per dieną. Bet tik ne nuolat – tik ne mėnesiais ir juo labiau metais, o tada, kai tikrai reikia.
Korvalolį galima vartoti prieš naktį – miegui pagerinti, tačiau vis dėlto geriau pakeisti jį augaliniais preparatais. Niekada nepamirškite: visi vaistai geri tol, kol nepaverčia patologijos norma. Perdozavimas ir savigyda niekada neišeina į gera, o vartojant tokius preparatus kaip korvalolis pasekmės gali būti itin liūdnos.
