REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
Aurelijus Bambalas (nuotr. asm. archyvo)

Sutrupėję stuburo slanksteliai, sulopytas kūnas, o kraupios avarijos metu – galva užstrigusi tarp pedalų, aukščiausio lygio kontūzija ir panašios diagnozės gydytojų anamnezėje. Ir tai nėra epizodas iš veiksmo filmo – tai 44-erių vilniečio Aurelijaus Bambalo gyvenimo istorija, kuria jis sutiko pasidalinti su tv3.lt skaitytojais.

Sutrupėję stuburo slanksteliai, sulopytas kūnas, o kraupios avarijos metu – galva užstrigusi tarp pedalų, aukščiausio lygio kontūzija ir panašios diagnozės gydytojų anamnezėje. Ir tai nėra epizodas iš veiksmo filmo – tai 44-erių vilniečio Aurelijaus Bambalo gyvenimo istorija, kuria jis sutiko pasidalinti su tv3.lt skaitytojais.

REKLAMA

Pasikalbėti su Aurelijumi apie avariją, kuri paženklino jo gyvenimą, susitikome Vilniuje, Visoriuose. Čia įsikūręs Aurelijaus ofisas – ilgus metus vyras atstovauja savo sukurtą prekinį ženklą „ABC Namas“ ir su kolegomis kuria ilgaamžius namus.

Pažvelgus į Aurelijų nė nepasakytumei, kad kažkada jis grūmėsi su mirtimi, o po avarijos rusų medikai nedėjo nė kiek vilčių, kad jis išgyvens.

„Po avarijos Pskovo srityje buvau paguldytas į mirtinininkų palatą. Ten rusų medikai pasakė, kad aš mirsiu (rus.„Etot umriot“). Būtent taip apie mano būklę buvo paaiškinta su manim važiavusiam draugui Tomui. Bet šiandien aš esu čia, kalbuosi su jumis, turiu mylimą žmoną ir tris vaikus. Esu labai laimingas, kad man pavyko atsistoti ant kojų.“

REKLAMA
REKLAMA

Skrido per upę

2008 vasario 29-ąją, kai įvyko avarija, Aurelijui buvo 29, o jo žmona laukėsi pirmo jų kūdikio. Iš draugų gavęs kvietimą nuvažiuoti į Rusiją kartu pažvejoti, jis nedvejodamas sutiko.

REKLAMA

„Nebuvau iš tų, kuris klausia ir prašo leidimo – sugalvojome su draugais ir išvykome, juk buvo garantuotas laisvalaikis. Mano žmona tada laukėsi mūsų pirmojo sūnaus, kaip ir kartu važiavusio  Tomo.

Vykome automobiliu, vartojome alkoholį. Avarija įvyko labai staigiai. Su automobiliu nepataikėme pravažiuoti per tiltą, skridome per upę ir tėškėmės kažkur į miško gilumą. Ten galėjome ir supūti – mūsų niekas iš ten nebūtų ištraukę.

Naktį atvyko medikai ir mus išvežė į ligoninę tik todėl, kad pirmo smūgio metu per priekinį stiklą išskrido Tomas, o Aurelijus liko su vairuotoju vartytis automobilyje toliau.

REKLAMA
REKLAMA

Tomas, sėdėjęs prieš mane ir iškskridęs per langą, buvo su praskelta kaukole, keliais lūžusiais kaulais. Vis tik kažkokiu būdu jis sugebėjo užsiropšti ant skardžio ir kviestis pagalbą.

Antras ir penktas, viršutiniai stuburo slanksteliai buvo sulaužyti į gabalus. Nežinau, kokiu būdu mane nešė su neštuvais, kad man nenutrūko nervas“, – prisimena vyras.

Šalia išvydo žmoną

Po kelių parų iš Rusijos mirtininkų palatos Aurelijus buvo pervežtas į Lietuvą ir gydomas Vilniuje, Lazdynuose. Būtent čia vyrą medikai pastatė ant kojų ir padėjo jam atsigauti.

„Man buvo atlikta daugybė operacijų. Į kaukolę įsuko 25 milimetrų titano varžtą, tačiau jis buvo per mažas, todėl įsuko ilgiausią – net 45 mm. Tai ilgiausias varžtas, kokį galima įdėti į stuburą.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paprašytas prisiminti, kaip jautėsi prabudęs po operacijų ir didžiulių skausmų, vyras prasitarė, kad atsimerkęs pamatė patį gražiausią vaizdą šalia. „Po kelių parų, praleistų ligoninėje, aš prabudau.

Atsimerkiau, pamačiau labai daug šviesos ir šalia manęs sėdinčią deivę. Ten sėdėjo mano žmona, kuri laukėsi mūsų kūdikio, pirmojo sūnaus. Nežinau, kaip ji sugebėjo susiimti, tačiau tą akimirką ji labiausiai džiaugėsi, kad aš esu gyvas – daugiau nieko kito negalvojome, nes svarbiausia buvo, kad esame kartu.

Iš ligoninės buvau išleistas po mėnesio, toliau sekė ilga reabilitacija – per tą laiką man buvo atlikta daug operacijų. Nors medikai prieštaravo, tačiau aš vis tiek stengiausi judėti, iki tualeto šliauždavau. Norėjau sau ir kitiems įrodyti, kad aš nepasiduosiu ir kad galiu atsistoti, man reikėjo visko, su mažai nesitaikysiu- arba viskas arba nieko.“

REKLAMA

Avarija pakeitė požiūrį

Aurelijus neslepia – iki gyvenimą pakeitusios tragedijos jis gyveno visai kitaip. Jaunystėje būta daug alkoholio, melo dėl populiarumo ir dėmesio, šimtai vakarėlių, tačiau avarija pakeitė jo supratimą.

„Po avarijos aš norėjau skleisti žinią ir kalbėti su žmonėmis apie tai, kas gali nutikti, jeigu gyvensi neatsakingai ir nesaikingai.

Žmonės nesusimąsto, kas gali jų laukti. Jeigu mes gebėtume pajusti, kas yra mirtis, neabejoju, kad mažiausiai 98 procentų žmonių pakeistų savo gyvenimo būdą, pradėtų gyventi kitaip, prisiimtų atsakomybę už save ir savo veiksmus, poelgius.“

A.Bambalas šiuo metu su kolegomis stato namus ir stengiasi tai daryti kaip įmanoma švariau. „Mano įmonės veikla, man pačiam, simbolizuoja siekį – globalią švarą. Mano tikslas yra išmesti kuo mažiau šiukšlių, mažiau vartojant pasiekti tiek pat ar daugiau.

REKLAMA

Žinau, kad yra į mane žiūrinčių kreivai, tačiau aš galvoju, kad jeigu kai kurie dalykai pasiekiami lengvai, tai jie bus mažaverčiai.

Tai, ką sunku pasiekti, veikia gerokai ilgiau. Man labai svarbu, kad žmonės suprastų, o ne būtų priversti priimti vienokius ar kitokius sprendimus.“

Vyras neslepia – jam didžiausias įvertinimas, kai į jį kreipiasi žmonės ir prašo pastatyti namą. Tai jam padeda suprasti, jog tam tikrus dalykus daro teisingai.

Visiems sąmoningiems žmonėms Aurelijus linki sveikatos ir saikingų ir atsakingų poelgių bei sprendimų mūsų gyvenime.

Arielkėle, tu pilkoji, kokia tu štukorka ! (J. Tumas - Vaižgantas)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų