Saulei nutvieskus Neries pakrantes, Vingio parko glūdumoje apsigyveno nauja šeima. Atidžiau pažvelgę į medžių viršūnes aptikome apsnūdusį naminės pelėdos jauniklį. Šiam pelėdžiukui ne daugiau nei du mėnesiai. Plunksnos vos pradėjusios keisti pūkelius, tad mažylis dar nemoka skraidyti. Ant šakos tupintis paukštelis, atrodo, į netikėtai pasirodžiusius svečius nereaguoja, kartkartėmis pramerkia akis. Tačiau ornitologai tikina, jog nereikėtų apsigauti, pelėdžiukas pasiruošęs bet kuriuo metu sprukti. Gamtininkai taip pat pastebi, kad pastaraisiais metais ši pelėdų rūšis jauniklius peri vis anksčiau. Miškuose, nutolusiuose nuo didmiesčių, štai tokie gražuoliai įprastai pasirodo tik gegužę.
Tiesa, net keliais mėnesiais anksčiau kiaušinius dėti pradedančios naminės pelėdos dėl pakitusio klimato susilaukia mažiau palikuonių, mat trūksta maisto. Dažniausiai išsirita bent keturi pelėdžiukai, o tokiomis sąlygomis perpus mažiau. Štai Vingio parke du broliukai. Vienas įsikabarojęs dar aukščiau. Kalbama, kad čia netoli daugiabučių ir įstaigų paukščiai įsikūrė prieš keliolika metų, tad su žmonėmis susigyveno.
Šiemet pelėdžiukus Vingio parke esančiame botanikos sode prieš savaitę aptiko darbuotojai. Jie rado vieną mažylį nukritusį nuo šakos. Merginos pabandė pačios paukštelį grąžinti į medį, tačiau po kurio laiko jis vėl nukrito, tad teko kviesti ornitologus. Specialistai perspėja, nors šių pelėdų rūšis ir vadinama namine, radę jauniklį į namus nesineškite.
Iki pusės kilogramo svorio išaugančios ir daugiau nei 20 metų gyvenančios naminės pelėdos jauniklius prižiūri apie pusmetį, kol išmoksta skraidyti ir patys prasimaitinti. Mat miškingose vietovėse knibžda grobuonių. Tai ir kiaunės, lapės, vištvanagiai, o miestuose ir katės. Tačiau jei šiandien aplink mažylius besisukančių tėvų nepamatėme, nereiškia, jog jie vaikus apleido.
Gamtininkai džiūgauja, jog Lietuvoje jau pasirodė daugiau nei 40 rūšių paukščių, sveikinančių sugrįžusį pavasarį.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
