Signalas: traška sąnariai
Tikėtina priežastis: tarpsąnariniame skystyje yra įvairių dujų, tarp jų – deguonies ir azoto. Kai sąnarys staiga ištiesiamas, dujų burbuliukai sprogsta ir sukelia gerai pažįstamą iš sąnario sklindantį trakštelėjimo garsą. Trakštelėjimas gali pasigirsti ir sausgyslėms trinantis į kaulą.
Mažiau tikėtinos priežastys: jei kartu su trakštelėjimu pajuntate ir skausmą, tai gali rodyti ir sąnarių ar kremzlių ligas, pavyzdžiui, artritą.
Ką daryti? Jei trakštelėjus sąnariui neskauda – nesukite galvos. Tračiau jei juntate skausmą, sąnarys patinsta, parausta, ima kaisti, negalite atlikti judesių – būtina kreiptis į gydytoją, kuris pasakys tikslią
priežastį ir skirs gydymą.
Signalas: sausos akys
Tikėtina priežastis: per ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, per daug alkoholio, peršalimas, ilgas buvimas kondicionieriumi vėdinamoje patalpoje – visos šios priežastys gali sukelti akių sausumą ir perštėjimą. Jį
skatina ir kai kurie medikamentai: antidepresantai, antihistamininiai preparatai, vaistai nuo peršalimo.
Mažiau tikėtinos priežastys: nuolat sausėjanti akių gleivinė kartais gali būti vienas hipotiroidizmo ar autoimuninės ligos požymių.
Ką daryti? Jei akys sausėja nedaug, jums padės vadinamosios dirbtinės ašaros – lašinkite jų keletą kartų per dieną ir nepatogumo nebejausite. Saulėtomis dienomis nešiokite akinius nuo saulės su UV filtrais. Tokie akiniai pravers ir šaltomis, vėjuotomis dienomis. Jei akių sausumas nedingsta – kreipkitės į gydytoją, kad paskirtų gydomųjų akių lašų.
Signalas: šąla rankos
Tikėtina priežastis: stresas ir nerimas gali sutrikdyti nervų sistemą, sutraukti kraujagysles, o dėl to sutrinka kraujo cirkuliacija galūnėse. Kai kurių žmonių kraujo apykaita ir taip lėtesnė, todėl rankos nuolat būna vėsios.
Mažiau tikėtinos priežastys: jei be šalčio jaučiate dar ir spazmus pirštuose, rankos tirpsta, pakinta jų spalva (iš balkšvos tampa melsva ar raudona), gali būti, kad jums – Reino sindromas, kuriam būdingi šalčio ar nervinio streso sukeliami priepuolio pobūdžio plaštakų, rečiau pėdų pirštų, kraujotakos sutrikimai. Taip pat šąlančios galūnės gali būti vienu užsikimšusių kraujagyslių ar jungiamojo audinio ligų požymiu.
Ką daryti? Kvėpuokite giliau, išbandykite priimtiniausią atsipalaidavimo techniką, kad sumažintumėte stresą ir paspartintumėte kraujo apytaką, vėsesniu oru mūvėkite pirštines, dažniau šildykite rankas. Jei tai nepadeda, o rankos pradeda šalti be jokios aiškios priežasties – kreipkitės į gydytoją.
Signalas: chroniškas kosulys
Tikėtina priežastis: gerklę vis pakutena, o kosulys – natūralus kūno refleksas, su oro srove iš gerklės „išprašantis“ svetimkūnius ir dirgiklius. Chronišką kosulį gali sukelti nosiaryklės išsausėjimas dėl alergijos arba hiperaktyvios nosies gleivės nuslinko į gerklę. Kosulį gali sukelti ir skrandžio rūgščių refliuksas.
Mažiau tikėtinos priežastys: kvėpavimo takų spazmus gali sukelti kai kurie medikamentai, chroniška obstrukcinė plaučių liga (dažniausiai pasireiškianti rūkantiesiems), plaučių fibroidai, širdies vožtuvo ligos, dėl kurių plaučiuose ima kauptis skysčių.
Ką daryti? Kreipkitės į gydytoją, kad išsiaiškintumėte tikrąją priežastį.
Signalas: kojų mėšlungis
Tikėtina priežastis: ilgas sėdėjimas, stovėjimas viena poza ar aukštakulnių avėjimas gali ištempti blauzdų raumenis, o vėliau net sukelti mėšlungio skausmus – kartais praėjus kelioms valandoms po buvimo
nepatogioje padėtyje ar naktį, miegant. Mėšlungio spazmus gali sukelti ir dehidratacija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai.
Mažiau tikėtinos priežastys: kai kurie medikamentai (pavyzdžiui, cholesterolio kiekį mažinantys preparatai), tabletės nuo traukulių, antihistamininiai, osteoporozę gydantys vaistai, estrogenai, taip pat užsikimšusios ar susiaurėjusios arterijos.
Ką daryti? Gerkite daug skysčių, valgykite kalcio, kalio, elektrolitų,
magnio turinčio maisto – lapinių daržovių, bananų, pupelių. Rinkitės
patogią avalynę, o jei tenka ilgai stovėti ar sėdėti – pamankštinkite
kojas.
Signalas: naktį pila prakaitas
Tikėtina priežastis: hormonų pusiausvyros sutrikimas. Sutrikus vidinei kūno savireguliacijos sistemai, naktimis gali mušti karštis, imama gausiau prakaituoti.
Mažiau tikėtinos priežastys: vartojant kai kuriuos medikamentus, pavyzdžiui, antidepresantus, taip pat gali varginti prakaitavimas naktimis. Prakaitavimą dar gali sukelti ir kai kurios grėsmingesnės ligos – vėžys, vilkligė, tuberkuliozė.
Ką daryti? Sumažinkite temperatūrą miegamajame: atidarykite langą, dažniau vėdinkite. Miegui rinkitės tik prakaitą sugeriančią, iš natūralaus pluošto pagamintą pižamą. Be to, pasitarkite su gydytoju, kad skirtų reikiamų tyrimų ir įvardytų priežastį.
Signalas: knarkimas
Tikėtina priežastis: antsvoris, nosies, sinusų problemos (pavyzdžiui, adenoidai, alergija) gali sukelti patinimą, kuris blokuoja oro srautus nosies ertmėje. Užpakalinėje gerklės dalyje esantys audiniai ima vibruoti
ir pasigirsta erzinantis „chrrr“.
Mažiau tikėtinos priežastys: obstrukcinė miego apnėja, kai knarkimą lydi trumpi stabtelėjimai kvėpuojant.
Ką daryti? Kad kvėpavimo takai išliktų kuo įmanoma daugiau atviri, miegokite ne ant nugaros, o ant šono – tada gerklės audiniai nenukąra. Vaistinėse teiraukitės knarkimą stabdančių priemonių.
Signalas: įtrūkimai lūpų kampučiuose
Tikėtina priežastis: arba jūs pernelyg dažnai laižotės lūpas, arba tai – organizmo reakcija į šaltį, sausą orą. Taip pat gali pasireikšti ir geležies, vitaminų A, C, B trūkumas.
Mažiau tikėtinos priežastys: lūpų kampučių įtrūkimai gali būti ir grybelinės infekcijos požymis. Tokiu atveju aplink įtrūkimą oda labai parausta. Taip gali pasireikšti ir alerginė reakcija į naują kosmetiką.
Ką daryti? Pasirūpinkite, kad lūpos gautų pakankamai drėgmės – ypač tiks drėkinamasis lūpų balzamas, taip pat riebus vazelinas, neleisiantis išgaruoti drėgmei. Jei ką tik pradėjote naudoti naujas kosmetikos
priemones – liaukitės ir kurį laiką palaukite, o kai įtrūkimai užgis, galėsite vėl bandyti. Jei žaizdelės negyja ar net gilėja, kreipkitės į gydytoją. Greičiausiai jis skirs vaistų nuo infekcijos, patikrins, ar tai – ne grybelis, galbūt rekomenduos pakoreguoti valgiaraštį.
Signalas: krauju pasruvusios akys
Tikėtinos priežastys: nemigo naktis, ilga darbo diena prie kompiuterio – dažniausiai pasitaikančios priežastys, kodėl akių baltymų kraujagyslės išsiplečia. Taip pat tokį akių paraudimą gali sukelti alergija, akių sudirginimas (pavyzdžiui, dūmais).
Mažiau tikėtinos priežastys: gali būti, kad akies viduje kilo uždegimas arba prasidėjo akies voko infekcija. Jei akys krauju pasrūva nuolat, tai gali reikšti sistemines organizmo problemas – pavyzdžiui, autoimuninę
ligą.
Ką daryti? Dirbdami prie kompiuterio dažniau darykite pertraukėles. Kas valandą užsimerkite vienai minutei, dažniau pamirksėkite. Jei reikia – pasinaudokite dirbtinėmis ašaromis ar akių drėgnumą atkuriančiais lašais.
Signalas: kraujuoja dantenos
Tikėtinos priežastys: prastokai išsivalėte tarpdančius, juose liko bakterijų, kurios sudirgino dantenas. Taip pat jos gali kraujuoti dėl hormoninių pokyčių (nėštumo, PMS, premenopauzės).
Mažiau tikėtinos priežastys: dantenų liga, retais atvejais – burnos vėžys.
Ką daryti? Valykitės dantis ne rečiau nei du kartus per dieną, naudokite antibakterinį burnos skalavimo skystį, kruopščiai išsivalykite tarpdančius. Reguliariai lankykitės pas stomatologą.
Signalas: tamsus šlapimas
Tikėtinos priežastys: jei negeriate pakankamai vandens, kepenų išskiriamas pigmentas tampa labiau koncentruotas, todėl šlapimas pastebimai patamsėja. Tiesa, tamsesnis šlapimas taip pat gali reikšti ir prasidėjusią šlapimo takų infekciją – tada šlapimas patamsėja nuo nedideliais kiekiais į jį patenkančio kraujo.
Mažiau tikėtinos priežastys: šlapimo pūslės arba kepenų infekcija, akmenys inkstuose.
Ką daryti? Gerkite daugiau vandens. Jei šlapimo spalva ir toliau išlieka tamsi, juolab jei imate karščiuoti ar pajuntate skausmą šlapindamiesi, į tualetą norite dažniau ir labiau nei įprastai – kreipkitės į gydytoją.
