Šiandien ne tik skelbiame žmones, kurie, jūsų nuomone, labiausiai verti mūsų padėkos, bet ir pristatome šios prasmingos iniciatyvos autorių – verslininką Andrių Tričių iš Ukmergės.
Visiems išrinktiems Lietuvos laisvės kūrėjams A.Tričius padovanos ekskliuzyvinius specialiai šiai progai sukurtus rankų darbo peilius, papuošus valstybine heraldika.
Nepriklausomos Lietuvos kelias nebuvo lengvas, bet mes su savo laisve susitvarkėme – sugebėjome užsitikrinti Lietuvos saugumą, energetinę nepriklausomybę, mūsų mokslininkai, sportininkai ir menininkai skina laurus tarptautiniuose apdovanojimuose, o šiandienos Lietuvos ekonominė padėtis yra visų laikų aukštumose.
„Vertindamas laisvos Lietuvos nueitą kelią aiškiai suprantu, kad jį įveikė konkretūs žmonės savo pasiaukojamu darbu ir tarnyste savo tėvynei. Tai konkretūs vardai ir veidai, kuriuos privalome garsiai įvardyti – jie nusipelnė mūsų padėkos ir pagarbos. Nors priešakyje – dar daug darbo, tačiau turime atsigręžti ir pasidžiaugti tuo, ką jau pasiekėme,“ – įsitikinęs po aštuonerių metų emigracijoje į Lietuvą grįžęs ir čia savo verslą įkūręs ukmergiškis Andrius Tričius.
„Tebūnie tai mano indėlis į šią svarbią Lietuvos šventę,“ – sakė jaunas vyras, kurio gaminamus peilius įvertino ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio medžiotojai, aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, kariškiai.
Lemtinga dovana ir filmo verta verslo pradžios istorija
Jei šiandien norėtumėt įsigyti ukmergiškio gaminamų peilių, kai kurių išskirtinių jų modelių galėtų tekti palaukti net metus, o už juos pakloti apvalią 500 ir didesnę eurų sumą. Vos 6 žmonių dirbtuvėse kuriami ir rankomis ištobulinami peiliai iš Ukmergės keliauja į JAV, Kiniją, Suomiją, Ispaniją, Italiją ir kitas pasaulio šalis. Andriaus kurtus „TRC knives“ militaristinius peilius naudoja Lietuvos specialiosios pajėgos „Aitvaras“, jais mūsų šalį reprezentuoja Lietuvos kariuomenė, o kai šie peiliai buvo sertifikuoti NATO, jais susidomėjo ir Vokietijos kariuomenė.
O viskas prasidėjo, kai Andrius su šeima – žmona ir dviem sūnumis – po aštuonerių metų emigracijos Jungtinėje Karalystėje nusprendė grįžti į Lietuvą.
„Vyresniam sūnui buvo metas į mokyklą ir reikėjo apsispręsti, kurioje šalyje toliau gyvensime. Norėjau, kad sūnūs kalbėtų lietuviškai, augtų mūsų kultūroje, be to, Anglijoje labai trūko gamtos, todėl nusprendėme krautis daiktus ir grįžti,“ – pasakojo A.Tirčius.
Pradžioje vyras ėmėsi įvairių darbų statybose, atidarė piceriją, automobilių plovykloje, o vakarais sprendė vieną širdį patraukusį galvosūkį – kaip pagaminti tobulą peilį. Buvo gavęs medžioklinį peilį dovanų, tačiau šis jam pasirodė ne itin patogus. Po daug naktų, praleistų prie kompiuterio besidomint peilių gamyba, Andrius persikėlė į namo rūsį ir pradėjo dirbti su metalu. Taip atsirado pirmasis jo rankų darbo peilis, vyras jį parodė medžiotojams. Šie ne tik susižavėjo gaminiu, bet ir jį nupirko. Vėliau iš karto buvo nupirktas antras, trečias, ketvirtas peilis... Atsirado paklausa, tad gimė idėja, kad labai gerai būtų, jog kas nors be medžiotojų ir jų draugų įvertintų Andriaus sukurtus ir pagamintus peilius, išsakytų profesionalią nuomonę.
Taip Andriaus gamybos peiliai pateko į Lietuvos peilininkų asociaciją, kur buvo sutikti itin palankiai. Ir vėl visi pavyzdžiai buvo nupirkti, tad vėl teko imtis gamybos. Taip po truputį Andrius Tričius įsisuko į peilių gamybos verslą, atsirado prekės ženklas „TRC knives“, kuris šiuo metu turbūt geriau žinomas įvairiose užsienio šalyse, nei Lietuvoje.
Andrius įsitikinęs, kad peilis turi tarnauti ilgai, todėl kokybės niekada nekeičia į kiekybę – peilius gamina tik iš aukščiausios kokybės medžiagų, kurias naudoja geriausi pasaulio pelių gamintojai, ir per metus savo dirbtuvėse pagaminta vos 2.000 peilių.
„Man bus didelė garbė, jei mano kūriniais galės džiaugtis ir naudotis labiausiai prie mūsų šalies kūrimo prisidėję vyrai ir moterys. Man peilis – tai mūsų tvirtybės, atsakomybės ir bekompromisio nusiteikimo dirbti Lietuvai simbolis,“ - sakė Andrius Tirčius.
Siekia perteikti ir sūnums
Vyriškumo, patriotizmo ir atsakomybės nuostatas A.Tričius siekia perduoti ir savo sūnums. Šiandien jo vyresnysis sūnus Markas tarnauja savanoriu Lietuvos kariuomenėje.
„Gyvename unikalioje šalyje, čia daug gamtos, čia mūsų kalba, čia mūsų įpročiai ir kultūra. Labai stipriai tą įvertinau, pagyvenęs užsienyje – manau, visiems sveika tokia patirtis. Aiškiai supratau, kad noriu gyventi čia, ir noriu jaustis orus, tardamas Lietuvos vardą. Kokią Lietuvą kuriame kiekvieną dieną, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Nereikia didelių dalykų – ar sveikinamės su kaimynais, ar laikomės duoto žodžio, ar nešiukšliname gamtoje, ar esame pasirengę ginti save, jei to prireiktų. O gal tik skundžiamės? Maži kasdieniai dalykai labai svarbūs,“ – svarstė ukmergiškis.
A.Tričiaus nuomone, ne mažiau svarbu atvirai ir garsiai įvardinti mūsų šalies herojus ir taip aiškiai nustatyti vertybinę kryptį mūsų jaunimui. „Tai yra tikroji šventės prasmė,“ – įsitikinęs jis.
Skelbiame 30 labiausiai nusipelniusių laisvės kūrėjų, kuriuos išrinko „TRC Knives” kolektyvas ir tv3.lt portalo lankytojai.
„TRC Knives” kolektyvo išrinkti laisvės kūrėjai:
1. Vytautas V. Landsbergis, profesorius, Atkuriamojo Seimo pirmininkas
2. Valdas Adamkus, LR prezidentas
3. Dalia Grybauskaitė, LR prezidentė
4. Gitanas Nausėda, LR prezidentė
5. Audrius Butkevičius, pirmasis Krašto apsaugos ministras
6. Rasa Juknevičienė, buvusi Krašto apsaugos ministrė
7. Liudas Mažylis, istorikas, atradęs Vasario 16-osios akto original
8. Edmundas Jakilaitis, žurnalistas, visuomenės veikėjas
9. Juozas Jakavonis-Tigras, Lietuvos partizanas
10. Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas
tv3.lt portalo lankytojų išrinkti laisvės kūrėjai:
POLITIKA
11. Česlovas Juršėnas. Žurnalistas, politikas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, daugybės kadencijų Seimo narys. Daug kartų ėjo Seimo Pirmininko arba Pirmininko pavaduotojo pareigas. Ilgametis Lietuvos demokratinės darbo partijos, vėliau tapusios Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas.
12. Andrius Kubilius. Lietuvos politikas, buvęs Ministras Pirmininkas, Seimo narys, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas. Į Seimą išrenkamas per visus rinkimus nuo 1992 m.
13. Antanas Terleckas. Disidentas, pogrindinės spaudos leidėjas, politinis kalinys – kalėjo Sibiro konclageriuose, Lukiškėse, Urale, buvo ištremtas į Magadaną. Vienas aktyviausių pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvių, kovotojas už žmogaus teises, pogrindinės organizacijos Lietuvos laisvės lyga steigėjas. 2012 m. Laisvės premijos laureatas.
14. Vygaudas Ušackas. Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius. Buvo užsienio reikalų ministras, ambasadorius JAV, Meksikoje ir Jungtinėje Karalystėje, vyriausiasis derybų dėl įstojimo į Europos Sąjungą derybininkas, 2010–2013 m. ES specialusis įgaliotinis Afganistane. Keturis metus buvo ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas.
MOKSLAS
15. Alfredas Bumblauskas. Istorikas, profesorius. 1990-2002 m. ėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano pareigas. Pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi ir Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžiumi.
16. Libertas Klimka. Fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas bei Lietuvos edukologijos universiteto profesorius. Jis taip pat yra naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje. Jam buvo įteiktos Jono Basanavičiaus ir Stasio Šalkauskio premijos.
17. Vytautas Sirvydis. Širdies chirurgas, atlikęs visų rūšių širdies operacijas, dirbo komandoje, kuri pirmoji Baltijos šalyse persodino širdį. Su kitais padarė pirmąsias Lietuvoje pilvo aortos ir inkstų arterijų rekonstrukcines operacijas, sukūrė eksperimentinį širdies persodinimo modelį. Lietuvos mokslo premijos laureatas.
18. Virginijus Šikšnys. Nobelio premijos nominantas, DNR redagavimo tyrėjas, biochemikas, fizinių mokslų daktaras, profesorius. Paskelbė virš 90 mokslinių straipsnių, yra 5 patentinių paraiškų bendraautoris. Kartu su užsienio partneriais nustatė trečdalį iš maždaug 50 pasaulyje paskelbtų DNR molekules karpančių fermentų – restrikcijos endonukleazių – erdvines struktūras ir veikimo mechanizmus. Tirdamas restrikcijos endonukleazes paskelbė 8 bendrus straipsnius su Nobelio premijos laureatu prof. Robertu Huberiu. Pelnė Lietuvos mokslo premiją, daug kitų Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų.
SPORTAS
19. Virgilijus Alekna. Lietuvos disko metikas, 2000 m., 2004 m. Olimpinių žaidynių čempionas, 2008 m. Olimpinėse žaidynėse pelnė bronzos medalį. Du kartus pelnė pasaulio ir Europos čempiono titulą, keturis kartus laimėjo geriausio Lietuvos sportininko ir po kartą pasaulio bei Europos geriausio lengvaatlečio titulą.
20. Rūta Meilutytė. Lietuvos plaukikė, pelniusi olimpinės bei Europos čempionės titulą, daugkartinė Lietuvos moterų plaukimo rekordininkė.
21. Arvydas Sabonis. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, ilgametis krepšininkas, kuris yra pelnęs olimpinio ir pasaulio čempiono titulą.
22. Žydrūnas Savickas. Lietuvos galiūnas, daugkartinis pasaulio ir Europos čempionas, tituluojamas stipriausiu pasaulyje žmogumi.
KULTŪRA
23. Andželika Cholina. Viena talentingiausių Lietuvos choreografių, apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ bei Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
24. Asmik Grigorian. 2019 m. tituluota kaip geriausia pasaulyje operos solistė „International Opera Awards“ apdovanojimuose. Gerai žinoma dainininkė 2 kartus pelnė „Auksinį scenos kryžių“, apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Praėjusiais metais jai skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
25. Oskaras Koršunovas. Režisierius, įkūręs savo vardo teatrą, su kuriuo rengia pasirodymus visame pasaulyje. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino kavalierius.
26. Gintaras Rinkevičius. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, dirigentas, meno vadovas. Apdovanotas daugybe apdovanojimų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pelnė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordiną, Norvegijos Karalystės ordiną „Už nuopelnus“, Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, Portugalijos ordiną „Ordem do Merito Comendador“, ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“. Komandoro didžiojo kryžiaus kavalierius.
KRAŠTO APSAUGA
27. Jonas Kronkaitis. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, krašto apsaugos viceministras, Baltijos instituto tarybos narys ir vienas iš jo steigėjų. Sovietmečiu aktyviai veikė JAV lietuvių bendruomenėje. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
28. Danutė Lapėnaitė ir Daiva Morozovienė. Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos skyriaus viršininkė psichologė majorė Danutė Lapėnaitė ir karo medicinos gydytoja psichiatrė kapitonė Daiva Morozovienė jau aštuonerius metus Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje kartą per mėnesį savanoriškai organizuoja netektį patyrusių žmonių grupės susitikimus, kuriuose renkasi asmenys, patyrę įvairias netektis.
29. Jonas Ohmanas. Lietuvos švedas, režisierius, Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/ Yellow“ vadovas. Nuo 2014 m. šiai organizacijai buvo paaukota daugiau nei 1 milijonas dolerių, už kuriuos buvo suteikta humanitarinė pagalba ir įgyta karinės įrangos ukrainiečiams. Gindami Ukrainos laisvę – giname ir savo, tad J. Ohmano indėlis į organizacijos veiklą yra itin reikšmingas ir Lietuvai.
30. Jonas Vytautas Žukas. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas. Pelnęs daug apdovanojimų: Sausio 13-osios medalį, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorių medalį, Lietuvos nepriklausomybės medalį, Lietuvos kariuomenės medalį „Už nuopelnus“, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžių, tarptautinės kariškių sporto tarybos (CISM) ordiną „Už nuopelnus“.
