Po sausio 13-ąją įvykusios laivo „Costa Concordia“ katastrofos, kurios liudininku tapo ir vienas lietuvis, kuriam iškilo sunkumų bandant susisiekti su LR ambasada. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pateikia keletą Užsienio reikalų ministerijos specialistų rekomendacijų, kai elgti patekus į keblią situaciją ir kur kreiptis pagalbos.
Kokią pagalbą Lietuvos atstovybės gali suteikti piliečiams nelaimės, katastrofos atveju? Kaip teikiama konsulinė pagalba?
Lietuvos piliečiams, užsienyje pakliuvusiems į nelaimę, konsulinis pareigūnas pirmiausia padeda pasiekti savo tėvynę. Jeigu asmuo yra praradęs kelionės dokumentą, yra nustatoma jo tapatybė ir išduodamas grįžimo pažymėjimas. Kartu padedama susisiekti su artimaisiais Lietuvoje, suteikiama informacija apie grįžimo galimybes. Dažnai konsuliniams pareigūnams tenka tarpininkauti tarp Lietuvos piliečių ir buvimo institucijų, nes atvykstantys neturi kalbos žinių, nežino šalies specifikos.
Kad galėtų padėti savo šalies piliečiams stichinės nelaimės ar katastrofos atveju, ambasadų darbuotojai pirma stengiasi išsiaiškinti, ar tarp nukentėjusių nėra Lietuvos piliečių, susisiekti su jais. Tuo tikslu kreipiamasi į gelbėjimo tarnybas, ieškoma artimųjų, esant reikalui, vykstama į įvykio vietą.
Konsuliniai pareigūnai gali:
išduoti asmens grįžimo pažymėjimą užsienyje praradus pasą ar kitą kelionės dokumentą;
išduoti atitinkamas pažymas užsienyje praradus vairuotojo pažymėjimą ar transporto priemonės registravimo liudijimą;
suteikti informaciją ir išduoti leidimus dėl palaikų parvežimo į Lietuvą;
užsienyje praradus pinigus, suteikti informaciją, kokiais skubiausiais būdais artimieji Lietuvoje gali pervesti pinigus į užsienį;
esant būtinumui susitikti su sulaikytais Lietuvos Respublikos piliečiais ir aplankyti juos įkalinimo vietose;
reikalauti, kad užsienyje suimtų ar nuteistų Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu būtų laikomasi tos užsienio valstybės įstatymų ir tarptautinių sutarčių;
Konsuliniai pareigūnai negali:
vykdyti kelionių agentūrų, vertėjų ar gidų funkcijų;
teikti laidojimo bendrovių paslaugų;
teikti banko ar pašto paslaugų;
aprūpinti nakvyne ar kitokia gyvenamąja patalpa;
užtikrinti gydymo ar įkalinimo įstaigose geresnį aptarnavimą, nei jis teikiamas vietos gyventojams;
iš savo asmeninių lėšų skolinti ar kitaip duoti pinigų, samdyti advokatą, apmokėti ligoninės, viešbučio ir kitokias sąskaitas;
daryti įtaką ar kaip nors kitaip kištis į užsienio valstybės teisėsaugos ir kitų institucijų darbą.
Ar yra numatyta, jog pareigūnai turi padėti ir ne darbo valandomis? Kaip yra sprendžiamas konsulinės pagalbos teikimo ne darbo metu klausimas?
Atstovybės gali atlikti ir esant reikalui atlieka funkcijas savaitgaliais, tarpininkauja nelaimėje atsidūrusiems Lietuvos piliečiams ir suteikia jiems konsulinę pagalbą. Ta pati ambasada Italijoje labai rimtai pernai prisidėjo prie Lietuvos piliečių išvykimo iš neramumų apimtos Libijos organizavimo. Lietuvos atstovybės, neskaičiuodamos darbo valandų, darbavosi ir per stichinę nelaimę Japonijoje, užsidegus iš Vokietijos plaukusiam keltui „Lisco Gloria“. Iš viso pernai konsulinė pagalba buvo suteikta daugiau kaip 900 atvejų.
Visose atstovybėse veikia budintys telefonai konsuliniais klausimais. Ieškant variantų užtikrinti konsulinių tarnybų parengtį ir nepažeisti darbo tvarką reguliuojančių teisės aktų, URM Piliečių aptarnavimo skyriaus veikla buvo suorganizuota taip, kad telefono numeriu +370 5 2362444 galima kreiptis visą parą. Piliečiams suteikiama informacija apie konsulinę pagalbą, prireikus jie sujungiami su konsuliniu pareigūnu konkrečioje šalyje.
Kaip buvo elgiamasi per ankstesnes katastrofas?
2011 metai pasižymėjo politinių krizių ir stichinių nelaimių užsienio valstybėse gausa. Politiniai perversmai Tunise, Egipte , karinis konfliktas Libijoje, žemės drebėjimai Naujojoje Zelandijoje ir Japonijoje, kitos nelaimės tapo iššūkiais ir Lietuvos konsulinei tarnybai. Pavojingose ar stichinių nelaimių paveiktose zonose esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams buvo teikiama įvairi konsulinė pagalba – teikiama informacija apie situaciją šalyje, padedama susiekti su artimaisiais Lietuvoje, skubos tvarka išduodami kelionės dokumentai, padedama išvykti iš šalies (pirmiausia ten laikinai esantiems piliečiams). Ypatingų iššūkių (vaistų piliečiams dalinimas, evakuacija) Lietuvos atstovybė patyrė susidorodama su nelaimių Japonijoje padariniais.
Ar dažnai piliečiai kreipiasi į atstovybes dėl konsulinės pagalbos? Dėl kokios pagalbos dažniausiai kreipiasi? Ar galima pateikti iliustruojančius statistinius skaičius?
2011 metais atstovybėse buvo suteikta pagalba nukentėjusiems daugiau kaip 900 kartų (iš jų Italijoje – 59 kartus). Be to 106 kartus buvo suteikta pagalba neturintiems visiško veiksnumo asmenims (globos ir rūpybos, įvaikinimo atvejai, dalyvavimas teismuose).
