Daug svarbiau pasirinkti tokią veiklą, kurią būtų galima įtraukti į kasdienybę ir kurios norėtųsi laikytis ilgą laiką. Prevencinės kardiologijos specialistas dr. Francesco Lo Monaco iš Nacionalinės ilgaamžiškumo klinikos išskyrė penkis įrodymais pagrįstus įpročius, galinčius padėti rūpintis sveikata įvairiais gyvenimo etapais, rašoma mirror.co.uk.
1. Pradėkite daugiau judėti, net jei ilgai nesportavote
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad fizinis aktyvumas duoda naudos tik tuomet, kai sportuojama reguliariai ir dideliu intensyvumu. Iš tiesų net ir nedidelis judėjimo padidėjimas gali būti reikšmingas žingsnis geresnės sveikatos link.
Vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai ar net sodininkystė gali padėti tapti aktyvesniems. Svarbiausia pasirinkti veiklą, kuri atitiktų fizines galimybes ir kurią būtų nesunku paversti kasdienės rutinos dalimi.
Jungtinės Karalystės rekomendacijose suaugusiesiems siūloma per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Vis dėlto, jeigu žmogus iki šiol mažai judėjo, nebūtina iš karto siekti šio tikslo. Krūvį galima didinti palaipsniui, pradedant nuo trumpesnių pasivaikščiojimų ir ilgainiui didinant jų trukmę.
Vidutinio intensyvumo fizinės veiklos metu kvėpavimas padažnėja, kūnas sušyla, tačiau žmogus vis dar gali kalbėtis. Tai gali būti spartesnis ėjimas ar važiavimas dviračiu patogiu tempu.
„Jums nereikia keisti savo gyvenimo būdo per naktį. Jei tapote mažiau aktyvūs, pradėkite nuo kažko įveikiamo, pavyzdžiui, kasdienio pasivaikščiojimo, ir nuo to tęskite“, – patarė kardiologas.
Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra nuoseklumas, o ne pernelyg ambicingi tikslai, kurių sunku laikytis. Pasirinkus patinkančią veiklą, lengviau ją išlaikyti savo kasdienybėje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
