Karantino metu ėmė varginti užkietėję viduriai? Jums padės šios priemonės

Jei vargina dirglaus žarnyno sindromas – jaučiate pilvo pūtimą, užkietėjusius vidurius ar diarėją, gali būti, kad dėl to kaltas karantinas.

Daugybė žmonių jau daugelį mėnesių nuolat nerimauja. Susideda baimė dėl koronaviruso, stresas dėl darbo bei nerimavimas dėl vaikų mokymo namuose. To tikrai užtenka, kad pajustume ilgų ir gerų atostogų poreikį. Deja, net ir atostogų daugeliui šiais metais nebus. Nors įvairūs apribojimai po truputį lengvinami, pasaulis toli gražu dar negrįžo į normalų gyvenimą.

Panašu, kad visi šie neramumai neigiamai veikia mūsų organizmus. Ne tik priaugome po keletą kilogramų bei užsiauginome „karantino pilvukus“, bet taip pat sutrikusi ir mūsų žarnynų veikla. Karantino metu daugeliui teko kentėti virškinimo nesklandumus.

Medicininėje literatūroje žarnynas vadinamas antrosiomis smegenimis, todėl tokie nesklandumai – prastos naujienos. Mokslininkai smegenimis vadina mūsų enterinę nervų sistemą (ENS), kuri yra sudaryta iš daugiau nei 100 milijonų nervų ląstelių.

ENS kontroliuoja virškinimą nuo maisto nurijimo iki enzimų išleidimo, kraujotakos ir maistinių medžiagų įsisavinimo, sako medicinos daktaras Jay Pasricha, „Johns Hopkins“ neurogastroenterologijos centro direktorius.

J. Pasricha „Hopkins Medicine“ sakė: „Enterinė nervų sistema, kiek žinome, neturi sugebėjimo mąstyti, bet nuolat komunikuoja su pagrindinėmis mūsų smegenimis – to rezultatai akivaizdūs. Tai reiškia, kad žarnynas ir smegenys sąveikauja. Vadinasi, vienam jų išsibalansavus kyla problemų kitame.“

Sarah Hawkins iš „Food is Good Nutrition“ sako: „Žarnynas ir smegenys nuolat kontaktuoja. Tai reiškia, kad žarnyną veikia daugelis psichologinių faktorių, visai nesusijusių su maistu, tame tarpe – stresas ir nerimas.

Bet koks pokytis – režimo pasikeitimas, darbo praradimas, vaikų priežiūra ar gyvenimas izoliuotai gali jį paveikti. Dėl šios priežasties matome, kad padaugėjo dirglaus žarnyno sindromo atvejų.“

REKLAMA

Taigi, jei patiriate pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ar diarėją, tai gali būti susiję su psichologiniu karantino poveikiu, rašoma dailystar.co.uk.

Kaip spręsti šią problemą?

Visų pirma reikėtų stengtis valdyti savo streso lygį. Žinoma, pasakyti lengviau nei padaryti, bet visų problemų sprendimo nereikia imtis iš karto. Pradėkite nuo mažų dalykų ir stenkitės rasti laiko savo psichologinei sveikatai, kai tik įmanoma.

Sarah sako: „Padeda kasdienis judėjimas. Įrodyta, kad joga padeda valdyti dirglaus žarnyno sindromą ir stimuliuoja žarnyno raumenis, o taip pat padeda tvarkytis su stresu bei nerimu.

Reguliariai valgykite, kad žarnynas veiktų ir stenkitės rasti laiko pokalbiams su artimaisiais. Jei įmanoma, taip pat reikėtų nusibrėžti aiškias darbo ribas ir gerai pasiskirstyti namų ruošos darbais, kad vienam žmogui netektų visas krūvis.“

Dar galima atsisiųsti įvairių sąmoningumo ir meditacijos programėlių. Net jei turite vos 10 minučių, patogiai atsisėskite ir išbandykite „Headspace“ arba „Happier“.

Žarnyno sveikatą taip pat galima gerinti įvairiu maistu:

Pabandykite valgyti daug įvairių vaisių ir daržovių – tai geriausias maistinių medžiagų šaltinis sveikoms žarnyno bakterijoms.

Venkite perdirbto maisto – „BBC“ praneša, kad tokiuose produktuose dažnai yra ingredientų, slopinančių gerąsias bakterijas ir padidinančių blogųjų bakterijų kiekį žarnyno biome.

Valgykite probiotinį maistą – tokius produktus, kaip gyvas jogurtas ir fermentuotas maistas, pavyzdžiui, kimči ar rauginti kopūstai.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų