Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje jau leidus kai kuriems gyventojų pasiskiepyti ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kai kurie suskubo domėtis, ar tokia galimybė bus sudaryta ir platesniam žmonių ratui. Kol ministerija tikslesnių planų atskleisti negali, mokslininkai pažymi, kad ketvirtasis skiepas greičiausiai nebus skirtas plačiajai visuomenei.

Lietuvoje jau leidus kai kuriems gyventojų pasiskiepyti ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kai kurie suskubo domėtis, ar tokia galimybė bus sudaryta ir platesniam žmonių ratui. Kol ministerija tikslesnių planų atskleisti negali, mokslininkai pažymi, kad ketvirtasis skiepas greičiausiai nebus skirtas plačiajai visuomenei.

REKLAMA

Nors pandemija ir kartu spaudimas sveikatos sistemai atslūgo, daliai silpniausios sveikatos gyventojų jau gali būti skiriama ketvirtoji vakcinos dozė. Kaip paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pasiskiepyti ja gali pilnamečiai gyventojai, sergantys lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių. Taip pat – tie asmenys, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais. 

Vis tik, nepaisant to, kad pasibaigus vakcinų galiojimui jų dabar tenka išpilti tūkstančiais, gali būti, kad greičiausiai visuotinis skiepijimas antra sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze nebus pradėtas.

REKLAMA

Apie ketvirtąją vakcinos dozę, šalyje pasiektą imunizacijos lygi ir tolesnę pandemijos eigą kalbamės su VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirbliene.

Ką tik paskelbta, kad gauti ketvirtąja dozę Lietuvoje jau gali imunosupresiniai pacientai. Ar tam jau išties atėjo laikas ir šis klausimas ekspertų buvo išdiskutuotas?

Dėl to buvo diskutuota ekspertų grupėse ir nuomonės yra šiek tiek skirtingos. Medikai palaikė tokį sprendimą, kadangi dar ir dabar dalis pacientų patenka į ligonines ir guli reanimacijos skyriuose. Taigi, akivaizdu, kai kuriems žmonėms kovido rizika dar išlieka, nors ta banga ir yra sumažėjusi. Kiti ekspertai laikėsi nuomonės, kad reikėtų ketvirtą dozę nukelti vėlesniam laikui, rudens link – į rugpjūčio, rugsėjo mėnesį. 

REKLAMA
REKLAMA

Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tuo, kad daugelis šalių yra jau priėmusios sprendimus dėl ketvirtosios dozės, svarbiausia, jau yra ir Europos vaistų agentūros (EVA), Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro dokumentas, kur yra sakoma, kad ketvirta dozė gali būti skiriama didelės rizikos žmonėms. Nėra duomenų, kad ji būtų tikslinga visai populiacijai, bet didelės rizikos žmonėms ji gali būti reikalinga. Kodėl medikai palaikė tokią tvarką, svarbu paminėti ir tai, kad ir pačių pacientų pusės buvo tokių pageidavimų.

Skiepytis rekomenduojama praėjus 90 dienų nuo paskutinio skiepo. Jūsų nuomone, šiam terminui suėjus tą iškart ir reikėtų padaryti ar vis tik palaukti vasaros pabaigos-rudens pradžios?

Mano nuomonė buvo tokia, kad reikėtų vis tik tą nukelti arčiau rudens, nes dabar banga sumažėjusi ir nėra aišku, ką tada reikės daryti rudenį. Ar reikės galvoti apie penktą dozę, ką, pavyzdžiui, Švedija ir daro? Kol kas jokių Europos rekomendacijų dėl penktosios dozės nėra, tad tai būtų diskutuotinas klausimas. Tai aš palaikiau tą pusę, kad gal dar nereikėtų skubėti, bet su pacientais susidurdami medikai, matyt, geriau mato situaciją.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip suprantu, sveikatos būklę tokiais atvejais reikėtų įsivertinti individualiai ir tik gydytojas galės nuspręsti, ar žmogui reikia ketvirtosios dozės?

Taip, ji bus tik su gydytojo rekomendacija, nebus taip, kad sugalvoję patys žmonės galės nueiti pasiskiepyti. Pavyzdžiui, tokia situacija, jei žmogus yra hospitalizuojamas, vis tiek ligoninėje yra didesnė užsikrėtimo rizika ir galbūt tada gydytojas, matydamas tos rizikos grupės ligonį, gali rekomenduoti ketvirtą dozę. Tai tikrai nebus masinis skiepijimas ir primygtinė rekomendacija.

Yra žmonių, kurie ir nepakliūdami į didesnės rizikos grupę, saugiau jaustųsi dar kartą pasiskiepijęs. Ar tokios galimybės jie kada sulauks?  

Viena vertus, iki rudens gali ir daugiau duomenų atsirasti iš kitų šalių, tad gali būti ir naujos rekomendacijos. Bet jei ir jų nebūtų, rudenį yra planuojama, kad skiepytinų žmonių grupė bus išplėsta įtraukiant vyresnio amžiaus asmenis, dar tik svarstoma, kokia ta riba turėtų būti – 70 metų ar vyresni, ar jaunesni. Taip pat žiūrima, kokia kitų šalių praktika. Šiaip labai daug šalių jau pritaikė šią rekomendaciją vyresniems asmenims ir turintiems imuninės sistemos sutrikimų, tai nėra taip, kad Lietuva iškristų iš bendro konteksto. O dėl rudens bus sprendimai žiūrint pagal bendrą situaciją. 

REKLAMA
REKLAMA

Gali būti taip, kad bus griežtai apibrėžtos grupės, kurioms bus rekomenduojama pasiskiepyti?

Manau, kad grupės bus apibrėžtos, nebent kas pasikeistų, atsirastų gamintojo ar EVA rekomendacijos, kad būtinai to reikia. Bet kol kas svarstoma apie rizikos grupes – vyresnio amžiaus asmenis ir turinčius tam tikrų ligų.

Diskutuojama, ar išties pakankamai efektyvu skiepyti dar viena sustiprinamąja doze tos vakcinos, kuri sukurta jau prieš porą metų pirminiam viruso variantui. Jūsų nuomone, prasmingiau būtų sulaukti modifikuotų vakcinų?

Esmė ta, kad naujų vakcinų greičiausiai sulauksime tik rudenį ir jos nebus kažin koks stebuklas. Tai bus vakcina prieš omikron variantą, bet mes nežinome, koks bus rudenį atklydęs viruso variantas, tai galbūt ši vakcina visiškai nebebus reikalinga, nes daug žmonių ir taip persirgo omikronu. Tai yra tas klausimas, į kurį niekas neturi atsakymo. 

„Tai bus vakcina prieš omikron variantą, bet mes nežinome, koks bus rudenį atklydęs viruso variantas, tai galbūt ši vakcina visiškai nebebus reikalinga, nes daug žmonių ir taip persirgo omikronu.“

REKLAMA
REKLAMA

Vakcinų gamintojai gamina adaptuotas vakcinas, nes toks yra poreikis ir iš Europos Komisijos, bet ar tikrai prireiks tų naujų vakcinų, ar jos tikrai bus geresnės už pradinę vakciną, niekas šito kol kas pasakyti negali. Taigi gali ir taip būti, kad tų naujų vakcinų bus, bet vis tiek revakcinacija bus atliekama pradine vakcina. Juo labiau dabar turimi duomenys, kad skiepijant pradine vakcina apsauga po trečios dozės yra pakankamai gera nuo sunkios ligos ir mirties, tai nieko daugiau ir nereikia.

Persirgimas koronavirusu taip plačiai išplitus omikronui iš esmės – gautas dar vienas skiepas, todėl ketvirto kaip ir nebereikia?

Taip, imunizacijos lygis yra pakankamai didelis ir todėl dabar niekas tiksliai prognozuoti, koks bus viruso plitimas rudenį. Gal ir nebus drastiško plitimo, taigi neaišku, koks bus ketvirtos dozės poreikis, kam jos reikės. Jei virusas bus labai nutolęs tiek nuo pradinio varianto, tiek omikrono, jis, aišku, sukels naują bangą, bet ar ji bus grėsminga, ar pildysis ligoninės, reanimacijos, neaišku.

REKLAMA
REKLAMA

Gali kartotis pernai metų scenarijus, kai dar vasarą sparčiai pradėjo daugėti užsikrėtimų?

Tikėtina, kad tokio šuolio gal ir nebus, bet šiaip vasaros pabaigoje prasidėjęs atvejų augimas iš esmės „pataiko“ į tą tendenciją, kad artėjant šaltajam metų sezonui ta banga artėja. Aišku, dabar imunizacijos lygis yra žymiai aukštesnis, nei turėjome praėjusią vasarą, tad jei tų užsikrėtimų ir atsiras, labai norisi tikėtis, kad sunkių atvejų nebus daug. Bet reikia nusiteikti, kad į vasaros pabaigą augimas gali prasidėti.

Revakcinacijai siūlomos tik RNR tipo – „Pfizer“ ir „Moderna“ – vakcinos. Vienadozės „Johnson&Johnson“ jau seniai nebeturime, kaip dabar ir „AstraZenecos“. Tai reiškia, kad ir ateityje skiepysimės tik RNR technologijos pagrindu sukurtais skiepais?

Dabar mes ir turime tik RNR vakcinas, adenovirusinių vakcinų apskritai nebeturime. „Johnson&Johnson“ atsisakyta, mat ta viena dozė tikrai buvo rinkodaros triukas, nes ji nesukuria ilgalaikio imuniteto. Ir „AstraZenecos“ vakcina irgi netinka revakcinacijai, adaptuotiems variantams kurti ir jokioje šalyje ji nenaudojama trečiai dozei. Taip pat turime baltyminę „Novavax“ vakciną, bet ji gamintojo ir EVA yra patvirtinta tik pradinei vakcinacijai. Ir man čia kyla klausimų, nes visai neblogai būtų ketvirtai dozei turėti šios vakcinos. Tačiau nėra tokių rekomendacijų ir niekas neprisiims atsakomybės ją pasiūlyti. Nes kol kas nesigirdi, kad gamintojas būtų pateikęs dokumentus EVA dėl leidimo naudoti ją revakcinacijai.

REKLAMA
REKLAMA

O dar yra prasmė atlikti antikūnų tyrimus, ką prieš kelis mėnesius lietuviai taip aktyviai darė? Galbūt yra planuojama atlikti platesnį populiacijos tyrimą?

Toks tyrimas yra planuojamas, buvo paskelbtas Mokslų tarybos konkursas ir mokslininkai jame dalyvauja ir tokį projektą rengia. Toks tyrimas būtų labai svarbus įvertinti persirgimo lygį, nes ne visi žmonės pasidarė PGR testą. Šiandien turime milijoną žmonių Lietuvoje, kuriems PGR testu patvirtinta liga, bet, tikėtina, kad persirgusiųjų mastas yra gerokai didesnis.

Bet čia verta priminti, kad antikūnų tyrimas pirmiausia skirtas įvertinti persirgimo faktą, o ne imuniteto apsaugos lygį, todėl ir ketvirtos dozės įvedimas niekaip nėra siejamas su antikūnų lygio matavimais. 

„Nes jei žmogus skiepytas dviem ar trimis dozėmis, dar persirgęs omikronu, kas yra kaip pats stipriausias skiepas, tai nemanau, kad tokiu atveju reikėtų dar ketvirtos dozės, nes imunizacijos lygis yra pakankamas.“

Kalbant apie individualų pasitikrinimą, tikrai nedalinu kažkokių rekomendacijų. Tiek aš, tiek mano kolegos tuos antikūnus pasitikriname periodiškai, ypač tais atvejais, kai žmonės nežino, ar persirgo, nes nepasidarė PGR testo. Bet jei praėjus 7–8 mėnesiams po paskutinės vakcinos dozės antikūnų lygis yra keli tūkstančiai, tikrai tikėtina, kad žmogus yra persirgęs.

REKLAMA
REKLAMA

Tai jei žmonėms įdomu, gali tą pasidaryti. Ir galvojant apie ketvirtą dozę, kas norės, galės tą pasidaryti, tai palengvintų apsisprendimą, ar reikia jos. Nes jei žmogus skiepytas dviem ar trimis dozėmis, dar persirgęs omikronu, kas yra kaip pats stipriausias skiepas, tai nemanau, kad tokiu atveju reikėtų dar ketvirtos dozės, nes imunizacijos lygis yra pakankamas.

Daug diskusijų virė ir dėl vaikų, ypač jaunesnio amžiaus, skiepijimo, to naudos ir rizikos santykio. Ką patartumėte savo atžalų dar nepaskiepijusiems tėveliams galvojant apie naujus mokslo metus – vertėtų tai apgalvoti ar, tikėtina, kad vaikas jau bus susidūręs su virusu? 

Tikrai negaliu teikti jokios rekomendacijos, tą galėtų pediatrai geriau patarti, bet manau, kad vaikų persirgimo lygios Lietuvoje yra tikrai labai didelis. Tikrai ne visi vaikai yra patikrinti, net jei klasėje ir buvo vienas ar kitas užsikrėtęs. Tai daug kas yra persirgęs besimptome infekcija, kuri galėjo būti pakankamai dažna tarp vaikų darželiuose, mokyklose. 

REKLAMA
REKLAMA

Kiek ir savo šeimoje teko susidurti, vienam anūkui ligą esant labai nedideliems simptomams nustatėme padarę greitąjį antigeno testą. Ir kai mes visi užsikrėtėme, nors buvome skiepyti tris kartus, kitai anūkei greitasis testas jau nieko neparodė, nes ji greičiausiai jau buvo persirgusi be jokių simptomų. Ir tokiems mažiems vaikams nei serologinį tyrimą norisi daryti, tai, man atrodo, Lietuvoje vaikai yra masiškai persirgę. Taigi atsakant į klausimą, ar reikia galvoti apie masinį vaikų skiepijimą, nežinau, neturiu atsakymo. Kitas dalykas, jei kalbame apie rizikos grupes ar jei keistųsi pats virusas ir būtų kita situacija.

Kaip manote, kiek realu atėjus šaltajam sezonui vėl sulaukti griežtesnių ribojimų?

Tikiuosi, kad prie to nebegrįžime, ir dėl galimybių pasų, manau, nebeturėtų tokios būtinybės būti. Aišku, dabar matome, kad net ir Europos „žaliasis pasas“ kai kuriais atvejais dar galioja kelionėms, tai šitai gali dar išlikti, jei pandemija nebus pripažinta pasibaigusi ir ligos statusas pakeistas į endeminį. Gali būti ir šalių individualūs sprendimai. Juk matome Kinijos pavyzdį, kuris atrodo labai keistai žiūrint iš šalies, kai dabar taikomi nepaprastai griežti ribojimai. 

REKLAMA
REKLAMA

Bet visas pasaulis jau persirgo virusu ir niekur čia nedingsi. Juo labiau kad ir vakcinų dabar yra pakankamai – bet kuri Azijos, Afrikos šalis gali gauti tiek vakcinų, kiek reikia. Ribojimai buvo būtini tada, kai nebuvo jokio kito ginklo prieš virusą. Tikiuosi, kad jau prie šito nebegrįšime, bet, kita vertus, ką gali žinoti – gal virusas pasikeis taip, kad vakcinos, persirgimas nebeveiks ir vėl kažkaip reikės gintis.

Galima teigti, kad ateinantis šaltasis sezonas bus lūžio momentas, kuris leis numatyti, ar pandemiją jau galima įvardyti endemija?

Visaip gali būti, bet šaltasis sezonas mūsų šiaurės pusrutulyje turėtų parodyti tendenciją. Nes jei pakilimas bus ir bus kokios grėsmės, tai jos per šaltąjį sezoną išryškės. Jei matysime, kad šis ruduo ir žiema yra daugmaž normalūs, tai bus laikas paskelbti, kad pandemija pasibaigė. Nes pats šis terminas ir su tuo susijęs elgesys reiškia, kad yra grėsmė ir gyvename jos sąlygomis. Jei situaciją vadiname pandemija kelis metus iš eilės, o realios grėsmės nebematome, nėra prasmės vartoti tokį žodį, kuris neatitinka turinio. Tai neturi užsitęsti, kai tų grėsmių jau nebelieka.

Dėkoju už pokalbį.

Tik pradejo gerai gyventi ir ju bizni sutrukde karas dabar vel reikia kazkur sukisti tuos nuodus rekomenduoju seimui is ju vistiek nera jokios naudos
Reiketu tie zurnalistei tiek profesorei penkes suleis iskart pasaku mazau seks
Lai tas savo dozes glušė prifesorė i gera vieta susikiša ir iš kur tokių glušų aškeregių profesorių priviso. Lai savo tom vakcinom trucija save ir savo gimine. Va tokes profesires reik anr lauzo deginti. Atimti profesorės laipsnį žudikei .
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų