REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seksualiai aktyviausia visuomenės grupė – iš tėvų kišenės gyvenantys paaugliai ir studentai – už prezervatyvus (vadinamuosius sargius) turi mokėti kone brangiausiai Europos Sąjungoje, todėl dažnai į apsaugą nuo ligų bei nepageidaujamo nėštumo jie numoja ranka ir sargių neperka.

REKLAMA
REKLAMA

„Visuomenė dažnai mano, kad jeigu nekalbėsime apie prezervatyvus, jeigu nebus jų automatų, tai nebus ir sekso“, – pašiepia archajišką visuomenės požiūrį gydytoja S. Rakšnienė. – Nemanau, kad prezervatyvų dalijimas paskatins seksualinį gyvenimą. Bet jeigu jie būtų prieinamesni, mažėtų infekcijų ir nepageidaujamų nėštumų. Prekybos centrai ir vaistinės nedirba visą parą. Be to, mažesniuose miesteliuose, kur žmonės vieni kitus pažįsta, įsigyti sargį dažnai būna keblu. Beje, tai rodo ir nepilnamečių gimdymų statistika – beveik pusė visų pagimdžiusių – kaimo mergaitės. Tuo tarpu automatai, gydytojos nuomone, būtų didelė paspirtis jaunimui, ypač bijančiam viešosios nuomonės.

REKLAMA

Oficialiai apie automatų būtinybę niekas nekalba, tačiau pasak gydytojos, kolegos privačiuose pokalbiuose dažnai apie tai užsimena. „Ne visi nori būti pirmi ir apie tai prabilti, nes bus apšaukti, kad stumia jaunimą į seksą“, – pastebi gydytoja.

Būsimoji medikė G. Mačkina mano, kad automatai padėtų skleisti sveikos lytinės gyvensenos idėją. Jos nuomone sargių automatai galėtų stovėti gausiai studentų lankomose vietose – bendrabučiuose, klubuose. Pavyzdžiui, Anglijoje, Farnhamo menų universitete, prezervatyvų automatas stovi skalbykloje, kur studentai ateina skalbtis drabužių. Į šią vietą galima patekti visą parą. Automatai Anglijoje stovi viešuosiuose tualetuose, prekybos centruose, stotyse. Kas neįstengia įpirkti, gali kreiptis į medicinos įstaigą ir gauna sargių nemokamai.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmonėms, turintiems mažiau pajamų, kaip ir kitose valstybėse kontracepcijos priemonės turėtų būti nemokamos, nes ligų prevencija yra ir valstybės reikalas“, – įsitikinusi gydytoja S. Rakšnienė.

Tačiau viceministras A. Klišonis teigia, kad kiekvienais metais svarstant Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos priemonių sąrašą, komisija visuomet linkusi skirti lėšas ligotiems žmonėms, pavyzdžiui, tiems, kam reikia sauskelnių, o ne prezervatyvams.

Bet valdininkas pritaria nuomonei, kad prezervatyvų automatai Lietuvoje turėtų atsirasti. Jie padidintų sargių prieinamumą. „Neseniai buvau keliose Vakarų šalyse ir mačiau, kad jais žmonės gana intensyviai naudojasi“, – sakė viceministras. Tačiau jis mano, kad pastatyti tokius aparatus – verslininkų reikalas, valstybė neturi užsiimti komercine veikla. Tuo tarpu verslininkai nenori tuo užsiimti. Įmonės „SIA Forans“, kuri prekiauja „Durex“ prezervatyvais, atstovai patikino, kad ši galimybė atmesta dėl neva per mažos rinkos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nebandykite pakeisti jaunimo, geriau susitaikykite ir padėkite jam“, – tikina G. Mačkina. LIMSA nariams buvo kilusi mintis patiems pastatyti sargių aparatus, bet jos dar nepavyko įgyvendinti. Užtat ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ kitaip pabandė išspręsti šią problemą: poroje vietų jau stovi specialios dėžutės, iš kurių jaunimas nemokamai gali pasiimti sargį. Viena jų gruodį buvo pastatyta sostinės naktiniame klube „Soho“, kita – vasarį Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto bendrabutyje. „Demetra“ vykdo projektą, kurio metu šiemet išdalys rizikos užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis grupių žmonėms 100 tūkst. prezervatyvų.

Aušrinė Šėmienė

 

Baltijos šalių prezervatyvų rinkos plėtra (nuotr. Organizatorių)Baltijos šalių prezervatyvų rinkos plėtra (nuotr. Organizatorių)

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sargiai brangsta, ligos plinta (I)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų