Jos siunčiami signalai, kuriuos pastebi patyrę mokslininkai bei stebėtojai, neretai paaiškina orų kaitą ir leidžia žvilgtelėti, ko galime tikėtis artimiausiomis savaitėmis.
Etnologas, profesorius Libertas Klimka dalijasi savo pastebėjimais apie lietuviškos vasaros ypatumus bei apie gamtos jau dabar siunčiamus ženklus.
Pasakė, ar sulauksime šilumos
Pasak L. Klimkos, reikia pasiruošti dar kol kas nesibaigsiantiems prastiems orams. Bent jau iki Petrinių (birželio 29 d.) lietus ir šaltis nesitrauks:
„Kol kas dar nusimato orai su lietumis, atšalimais ir šaltomis naktimis. Tai rodo ir gamtos požymiai – pavyzdžiui, skruzdžių lizdai iškelti aukštai virš dirvos, pempių lizdai susukti ant kalniukų.
Kregždės pietinėje pusėje susisuka lizdus ir daro tai gana žemai. Visa tai parodo, kad laukia dar ilgiau užsitęsiantis lietingas periodas“, – atskleidžia etnologas.
Jo teigimu, šiltesni orai galėtų prasidėti nebent antroje vasaros pusėje, tačiau tą tiksliai numatyti sunku vien stebint gamtos reiškinius.
Lietingos Joninės – nieko neįprasto
Paklaustas, ar tokie lietingi ir nemalonūs orai Joninių dieną – nerimą keliantis klimato reiškinys, L. Klimka teigia, jog tai – ganėtinai normalus dalykas mūsų krašte.
„Aš mėgstu sakyti, kad Lietuvoje visada geras oras – būna tik bloga apranga“, – juokauja L. Klimka.
Jis prideda, jog lietingi orai per Jonines – labai dažnas reiškinys Lietuvoje, kuris neturėtų pernelyg niekieno gluminti:
„Per visą mano gyvenimą, kiek švenčiau Jonines – dauguma jų buvo lietingos. Tiesa, pagal lietuvių liaudies tradiciją sakoma, kad stiprūs lietūs prasideda nuo Septynių brolių miegančių dienos – liepos 10-osios“.
Tiesa, L. Klimka pripažįsta, jog nepaisant Lietuvos klimatui įprasto lietaus, šiemet orai iš tikrųjų yra itin permainingi ir nemalonūs. Pasak jo, tai lemia keli svarbūs veiksniai:
„Gamtos reiškinių, tokių kaip skruzdžių bei pempių lizdai, stebėjimai šiais laikais yra tik malonumas, o dėl rimtų orų prognozių geriau vadovautis specialių tarnybų atliekamais stebėjimais, kurie atliekami naudojantis palydovų duomenimis apie oro masių judėjimą bei saulės aktyvumą.“
Pasak etnologo, vienas iš esminių veiksnių, lemiančių šiuo metu pastebimą neįprastą orų permainingumą – saulės dėmės, kurios fiksuojamos palydovų duomenimis.
Karo veiksmų poveikis atmosferai
Taip pat L. Klimka pabrėžia ir šiomis dienomis stipriai paaštrėjusių karinių veiksmų poveikį orams:
„Dažniausiai vasaros karščiai į mūsų kraštus ateina iš Pietryčių, Juodosios jūros regionų, tačiau dabar ten vyksta intensyvūs karo veiksmai.
Raketos sudrasko atmosferos sluoksnius, dega naftos rezervuarai, teršdami atmosferą. Visa tai gali turėti įtakos debesų konvekcijai, kuri anksčiau atnešdavo šilto oro bangas“, – pasakoja L. Klimka.
Pasak profesoriaus, nors šis klausimas dar mažai ištirtas, anksčiau ar vėliau veikiausiai bus pripažinta, kad aktyvūs karo veiksmai, drumsčiantys bei teršiantys atmosferą, yra viena iš priežasčių, lemiančių staigius orų pokyčius.
Taigi, nors gamtos ženklai sufleruoja apie lietingą ir vėsią vasaros pradžią, verta neprarasti vilties – antroje jos pusėje galime sulaukti ir saulėtų, šiltų dienų.
O besidomintiems orų prognozėmis verta prisiminti, kad nors šiuolaikinė meteorologija remiasi tiksliais duomenimis bei palydovine informacija apie tam tikrus orų pasikeitimus mums gali papasakoti ir gamta.
„Tai yra tiesa – gyvūnai daug geriau nujaučia, pastebi artėjančius orų pasikeitimus ir atitinkamai jiems prisitaiko“, – aiškina L. Klimka.
Anot jo, verta atidžiai stebėti gyūnų elgesį, jei norime nuspėti, kokie orai artėja netrukus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
