Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Sunku suprasti, kuo žmonės galvoja. Tikrai, kartais atrodo, kad vieni su galva, o kiti – su kitomis kūno dalimis. Tai, kas įvyko per šių metų šventas Kalėdas, ne tik kad buvo absurdas, bet visiška kvailumo viršūnė“, – tv3.lt atsiųstą laišką pradeda kaunietė Vilija.

„Sunku suprasti, kuo žmonės galvoja. Tikrai, kartais atrodo, kad vieni su galva, o kiti – su kitomis kūno dalimis. Tai, kas įvyko per šių metų šventas Kalėdas, ne tik kad buvo absurdas, bet visiška kvailumo viršūnė“, – tv3.lt atsiųstą laišką pradeda kaunietė Vilija.

REKLAMA

Namuose auga du vaikai, artėjančios šventos Kalėdos dažnai tampa norų išsipildymu. Vaikai jau lapkričio mėnesį pradeda rašyti laiškus Kalėdų seneliui. Vienas iš norų šiemet buvo kačiukas. Kalbėjomės su vaikais, kad joks naminis gyvūnas nėra reikalingas, tačiau jie buvo užsispyrę ir šį norą įrašė į dovanų sąrašą.

Su vyru tvirtai žinojome, kad jokio gyvūno nepirksime, nes tai yra papildomas rūpestis, finansiniai įsipareigojimai, kurių negalime šiuo metu sau leisti.

REKLAMA

Deja, vyro sesuo buvo, švelniai tariant, gudresnė už visus. Nugirdusi, kad krikšto sūnus nori augintinio, nusprendė įteikti gyvą dovanėlę.

Ačiū Dievui, kad ji nesugalvojo to katino į dėžę supakuoti!

Viskas buvo taip – per Kalėdas vakare žiūrime filmus, o čia – netikėtas skambutis į duris. Įeina vyro sesuo ir specialiame krepšyje atsineša katinėlį! Nesu kokia kietaširdė – tas rusvas kačiukas labai mielas, o akytės neapsakomai gražios, tačiau tai gyvas padaras!

Kai vaikai pamatė, maniau išvers tą katiną kartu su teta – rėkė, klykė, džiaugėsi, norėjo paniurkyti. Jie buvo laimingi supratę, kad tas katinas jiems, tačiau aš netvėriau savyje.

Katino nenorėjo

Pasakiau vyro sesei, kad tas katinas mums nereikalingas ir, galų gale, prieš darant tokias dovanas reikia pasitarti su suaugusiais, o ne tik bandyti įsiteikti vaikams pačiu lengviausiu keliu.

Namuose rūpinuosi dviem vaikais, ant mano pečių sukritusi visa įmanoma našta, ką jau kalbėti, kad su vyru taupome pinigus kiekvienam stambesniam pirkiniui, tai dabar dar turėsime rūpintis ir kačiuku.

REKLAMA
REKLAMA

Na taip, tupi jis dabar ant sofos, glaustosi aplink kojas, nori būti kartu jaukiai susisukęs, tačiau dovanoti gyvą padarą, augintinį yra neatsakinga, nerūpestinga ir kvaila!

Kokiu mažvaikiu reikia būti, kad sugalvotumei tokią dovaną? Jau geriau dulkantis pliušinis meškiukas arba eilinis konstruktorius, bet tik ne augintinis, už kurį atsakinga turės būti visa šeima.

Autorius: skaitytoja Vilija

Turite ką papasakoti? Parašykite mums: [email protected]

Vaikams reikia emocijų, mokėjimo rūpintis mažesniais, patirties ir atsakomybės. Visą tai galima išmokti tik turint namuose augintinių. Aišku, katinai reikalauja mažiau priežiūros, nei tarkime šuo, bet atsisakyti augintinio tik dėl padidėjusių materialinių išlaidų ar priežiūros problemų neverta. Negyvena katinai ilgai. Vaikai užaugs kartu ir problemų nebeliks, svarbu nuo mažens katinuką tinkamai auginti bei mokinti. Rūpesčių visda būna, bet džiaugsmo daugiau. Sesė su vyru labiau supranta, kas vaikams svarbu, kol jie maži.
Bet tos jaunos mamute tiek petvargsta tiek dejuoja.Juk pampersai automatines skalbimo masinos Kazkokiios pypytes ajai ajai
Nieko nepadarysi, jei patys neturi gyvūnams meilės, ir neskiepija vaikams jos. Gyvūnus mylėti reikia.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų